Švietimo darbuotojų atsakas premjerui: „Jis vaizduoja pamiršęs tai, ką jau yra įsipareigojęs“

„Mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kiti švietimo sistemos darbuotojai pasipiktinę, kad Vyriausybės vadovas vaizduoja pamiršęs tai, ką jau yra įsipareigojęs ir pažadėjęs mokytojams“, – pareiškė Švietimo ir mokslo profsąjunga (LŠMPS), reaguodama į premjero Sauliaus Skvernelio teiginius apie Vyriausybės finansinius įsipareigojimus švietimui.
Švietimo ir mokslo ministerijoje vyksta proetestuojančių mokytojų spaudos konferencija
Mokytojų streikas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Ši profsąjunga lapkritį planuoja skelbti streiką. Anot jos, Švietimo ministerija šįmet parengtoje kolektyvinėje sutartyje įsipareigojo įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau 2020 metų valstybės biudžeto projekte papildomai numatyti tik 55,5 mln. eurų.

Trečiadienį premjeras S.Skvernelis perspėjo, kad streikas rezultatų neduos ir paragino „sėsti ir kalbėtis“. Jis taip pat pareiškė, kad Vyriausybė, rengdama biudžeto projektą, neprisiėmė jokių kolektyvinėje sutartyje numatytų įsipareigojimų.

„Vyriausybė vykdo tuos įsipareigojimus, kurie pasirašyti. Profesinės sąjungos kalba apie naują sutartį, kuriai pasirašyti nebuvo suteikti Vyriausybės įgaliojimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tai jos tiesiog nėra“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Streiką planuojanti profsąjunga ketvirtadienį savo interneto svetainėje paskelbė „jaučianti pareigą priminti premjerui, kada, kokiais dokumentais ir kokius įsipareigojimus Vyriausybė yra prisiėmusi“ ir išvardijo tuos dokumentus.

  1. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis yra pasirašyta ir galioja nuo 2017 m. lapkričio 22 d.

    Sutartyje Vyriausybė įsipareigojo skirti lėšas mokytojų skaičiaus optimizavimui nuo 2020 m.; suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas su mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokesčiu; didinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų bei pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokestį; skirti lėšas tolimesniam etatinio darbo apmokėjimo įgyvendinimui; didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį.
  2. 2019 m. liepos 10 d. pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje Vyriausybė aiškiai įsipareigojo nuo 2020 m. sausio 1 d. panaikinti švietimo sektoriaus darbuotojų pareiginio atlyginimo koeficientų intervalus, nustatant maksimalią ribą.
  3. Su visomis viešojo sektoriaus darbuotojų interesams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis derintoje ir Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. posėdyje patvirtintoje „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijoje“ numatoma nuo 2020 m. 10 proc. kasmet didinti darbo užmokestį mokytojams; 15 proc. – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams, panaikinant atotrūkį nuo bendrojo ugdymo mokytojų darbo užmokesčio. Ketinama kasmet 10 proc. didinti atlyginimus dėstytojams, mokslo darbuotojams bei tyrėjams.

„Mes suprantame, kad ši strategija dar turi būti patvirtinta Seime, tačiau Vyriausybė kaip institucija, planuojanti kiekvienų metų biudžeto projektą, privalo numatyti ir lėšas savo siūlomų strategijų įgyvendinimui“, – nurodė LŠMPS.

Profsąjunga įsitikinusi, kad nereikalauja nieko, „ko Vyriausybė nebūtų įsipareigojusi įvykdyti, ir kas jau šiuo metu nėra teisėti švietimo bendruomenės atstovų lūkesčiai“.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius ir Saulius Skvernelis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius ir Saulius Skvernelis

„Tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius nepasirašo naujų įsipareigojimų, kuriuos suderėjo su švietimo profesinėmis sąjungomis 2019 m. liepos 11 d., neturi jokios reikšmės. Šie nauji įsipareigojimai tik detalizuoja 2017 m. pasirašytos kolektyvinės sutarties nuostatas“, – patikino profsąjunga.

Vyriausybės kanceliarijos teisės grupė, anot jos, yra viešai paskelbusi, kad „naujiems įsipareigojimams prisiimti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai specialių įgaliojimų suteikti nereikia ir ministras bet kada gali pasirašyti šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimą“.

„Švietimo bendruomenei yra visiškai nesvarbu kas, kada ir dėl kokių priežasčių delsia ar negali (nenori?) pasirašyti po įsipareigojimais, – teigiama svetainėje. – Vyriausybei neradus galimybės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, LŠMPS turi teisę naudotis jiems suteikta kraštutine priemone – skelbti švietimo šakos streiką šalies mastu.“

Streiką profsąjunga žada skelbti lapkričio viduryje, apie jį svarsto ir kita – Andriaus Navicko vadovaujama – Švietimo darbuotojų profsąjunga.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Biudžeto projektas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Biudžeto projektas

Siūlymą taisyti, o ne pasirašyti švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį Vyriausybės kanceliarija pateikė spalio 11-ąją. Anot jos, derybos dėl sutarties turėjo būti baigtos iki tol, kol Finansų ministerija nepradėjo rengti biudžeto projekto.

Kanceliarija paragino kolektyvinės sutarties projektą rengti švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo sričiai nustatytų 2020–2022 metų maksimalių valstybės biudžeto asignavimų limitų ribose.

Su dokumentu galima susipažinti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis