Kaupiamasis vertinimas apimtų tik mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą tarpinius rezultatus ir, priklausomai nuo to, kiek tarpinių įvertinimų turėtų kiekvienas mokomasis dalykas, jie galėtų vykti po du kartus III ir IV gimnazijos klasėje arba iš viso tris kartus III–IV gimnazijos klasėje, BNS informavo agentūra.
Tarpinių vertinimų užduotys būtų kuriamos pagal mokymosi kurso medžiagą. Vieno tarpinio patikrinimo užduoties turinį apimtų tam tikra mokymosi medžiagos dalis, kurią mokiniai mokytųsi tuo laiku.
Šis ir kiti siūlymai dėl nacionalinės mokinių pasiekimų vertinimo sistemos pateikti analizuojant sąlygas kaupiamojo vertinimo diegimui, antradienį pranešė agentūra.
„Analizėje aptariamos tarpinių mokinių pasiekimų patikrinimų panaudojimo galimybės formuojant baigiamuosius įvertinimus, kuriais brandos atestate apibendrinami mokinių akademiniai pasiekimai pabaigus vidurinį ugdymą. Taip pat pateikiami ir alternatyvūs mokinių pasiekimų vertinimo modeliai: valstybinių brandos egzaminų perlaikymas arba metinių pažymių panaudojimas“, – sako agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Pasak pranešimo, siekiant pereiti prie kaupiamojo vertinimo, vienas siūlomų optimaliausių variantų – tarpinių patikrinimų rezultatus paversti baigiamųjų įvertinimų dalimi. Tai galima įgyvendinti tarpinius patikrinimus laikant valstybinio brandos egzamino dalimi arba formuojant naują baigiamąjį įvertinimą, kuris apibendrintų tarpinių patikrinimų, valstybinių brandos egzaminų ir kitais vertinimo būdais gautus rezultatus.
Nacionalinės švietimo agentūros teigimu, tokia sistema taikoma Prancūzijoje, Danijoje, Slovėnijoje.
Tarpinių patikrinimų rezultatai galėtų būti naudojami ir kaip slenkstis: laikyti brandos egzaminus galėtų tik surinkusieji minimalų balų skaičių per tarpinius patikrinimus. Slenksčiai taikomi Italijoje, Suomijoje.
Tarpiniai patikrinimai galėtų sudaryti 20-40 proc. baigiamųjų įvertinimų. Būtų įtraukiami trijų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos) tarpiniai pasiekimai. Kiekvienam dalykui reikėtų atlikti tris patikrinimus.
Tarpinių patikrinimų vertinimas galėtų būti įvairus: dalis jų vertinama automatiškai elektroninėje erdvėje, dalis – mišriai, t. y. ir elektroniniu būdu, ir žodžiu.
Nacionalinės švietimo agentūros apklausos duomenimis, teiginiui, kad dalį brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo mokiniai turėtų gauti iki baigiamojo egzamino, pritarė 82 proc. respondentų (mokytojų ir mokinių). Dažniausiai jie nurodė, kad iki baigiamojo egzamino mokiniai turėtų gauti 50 proc. brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo. Ketvirtadalio nuomone, iki baigiamojo egzamino mokiniai turėtų gauti 30-40 proc. brandos egzaminų baigiamojo įvertinimo. 49 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad iki brandos egzamino sukaupta baigiamojo įvertinimo dalis turėtų susidėti iš elektroninių testų, vykdomų III–IV gimnazijos klasėse, ir vertinamų automatiškai.
Anot agentūros, įvairūs tyrimai rodo, kad tarpinis vertinimas turi teigiamą poveikį mokinių pasiekimams, ypač kai po jo teikiamas grįžtamasis ryšys. Viena vertus, poreikis prisiminti ir panaudoti žinias testo laikymo metu gerina ilgalaikį informacijos įsiminimą, kita vertus, testų rezultatai informuoja mokinį ir mokytoją apie esamą žinių ir gebėjimų lygį, o tai leidžia tobulinti mokymo(si) procesą.
Pranešime nurodoma, kad šių metų brandos egzaminų patirtis rodo, jog mokiniai, kurie dalyvavo visuose pasiūlytuose tarpiniuose elektroniniuose matematikos patikrinimuose, vidutiniškai rinko trimis taškais daugiau per valstybinį brandos egzaminą, nei tie mokiniai, kurie nedalyvavo atliekant tokias užduotis.
„Kalbant paprastai, jeigu mokiniai žino, kad tarpiniai įvertinimai gali jiems atnešti naudos ateityje, jie tampa motyvuoti stengtis ir gerinti savo rezultatus. Be to, tarpinių patikrinimų rezultatų integravimas į baigiamuosius įvertinimus galėtų padidinti jų patikimumą. Baigiamieji balai, kurie susidėtų iš tarpinių patikrinimų ir baigiamųjų egzaminų rezultatų, mokinių žinias atspindėtų patikimiau“, – teigia Nacionalinės švietimo agentūros vadovė.
„Tuo pačiu baigiamieji įvertinimai, kurie yra svarbiausias ir vienintelis vertinimas siekiant aukštojo mokslo, būtų patikimesni, mažiau priklausomi nuo atsitiktinių svyravimų, tokių kaip konkretus egzaminų turinys ar mokinių savijauta egzamino laikymo metu“, – sako ji.
Agentūros teigimu, nors šis modelis reikalauja ne tik finansinių išteklių, tačiau ir kelia prisitaikymo iššūkių ugdymo procesui, jis gali prisidėti prie šiuo metu taikomos abiturientų vertinimo sistemos tobulinimo.
Rekomenduojama siūlomą modelį įgyvendinti palaipsniui, pradedant nuo mažesnio tarpinių patikrinimų skaičiaus ir automatizuoto vertinimo formų, nedidinant mokytojų darbo krūvio, bei atsižvelgiant į suinteresuotų pusių nuomonę.
