UNESCO Tarptautinio švietimo biuro vadovė dr. Mmantsetsa Maropė jau lankėsi VDU ir pasveikino universitetą prisijungus prie šios iniciatyvos, kuri buvo įkurta netrukus po Pasaulio švietimo forumo Pietų Korėjoje – ten patvirtinta deklaracija, apibrėžusi pasaulio švietimo bendruomenės poziciją dėl ateities švietimo gairių, tikslų ir uždavinių 2015–2030 metams. UNESCO atstovė teigė, kad VDU iniciatyva, kuri taip pat orientuota į švietimo ateitį, pradėta vykdyti labai laiku.
Atsakomybę dalijamės su likusiu pasauliu
Tarp pagrindinių deklaracijos akcentų – žmonių įvairovės palaikymas, pagarba žmogaus teisėms ir humaniškumas, kurių įtvirtinant kritiškai svarbus švietimas. Dr. M.Maropė pabrėžė, kad šiandien valstybės išsivystymas vertinamas ne tik pagal ekonominę pažangą – jei valstybė pažeidinėja žmogaus teises, ji laikoma atsilikusia, nesvarbu, ar ji turtinga. Be to, valstybėms tenka dalintis atsakomybę dėl žmonijos pažangos kartu su likusiu pasauliu, ypač kaimyninėmis šalimis. Nešti naštą ir dalintis nauda reikėtų kartu – užnugaryje nepaliekant tų, kurių plėtros kelyje daugiau iššūkių.
„Jau nebegalima sakyti: „O, mes Lietuvoje labai sparčiai augame, mums viskas gerai“, kai jūsų kaimynas dalyvauja konflikte, jei tas konfliktas paveiks ir jus. Plėtroje svarbu atsižvelgti į tarpusavio ryšius, dalintis atsakomybėmis ir nauda. Tai vienas iš XXI a. globalaus švietimo iššūkių. O toks švietimas, kuris palaiko visa apimantį vystymąsi, priklauso nuo atsakingų pasaulio piliečių“, – atkreipė dėmesį ekspertė.
Išreiškusi abejonę, ar daug piliečių yra skaitę Konstituciją arba net žino, kas tai, dr. M.Maropė apsidžiaugė išgirdusi LR Seimo nario Gintaro Steponavičiaus patikinimą, kad Lietuvoje dauguma žmonių suvokia šio dokumento svarbą.
„Kiek žmonių žino, kokią reikšmę jiems turi Konstitucija? Daug? Lietuvoje? Tai įspūdinga. Jei jie pasitelkia ją tam, kad pasinaudotų savo teisėmis“, – patikslino ji.
Aukščiausios kokybės švietimas – visiems
Aukštąjį išsilavinimą dr. M.Marope palygino su rėčiu – jei vargšai yra išsijojami, o universitetuose priimami tik privilegijuoti turtingieji, reikėtų imtis realių veiksmų ir taisyti tokią padėtį. „Negalima slėpti galvų smėlyje kaip stručiams ir teisintis, kad esate tik profesoriai – juk jūs esate geriausi mąstytojai. Kas išspręs problemas, jei ne jūs? Reikia nusileisti į „apkasus“ ir kovoti su nelygybe švietimo žemiausiuose lygiuose. Visos valstybės žino, kaip suteikti „Rolls-Royce“ lygio švietimą, tačiau jis pasiekia per mažai žmonių. Tai svarbiausias iššūkis“, – įvardijo UNESCO Tarptautinio švietimo biuro vadovė.
Švietimo ekspertė pakomentavo ir Lietuvoje vis dar gajų įsitikinimą, kad humanitariniai mokslai yra mažiau vertingi. „Pasaulis yra pamišęs dėl įrodymų – o humanitarinių mokslų naudos įrodymų apstu. Pažvelkite, kaip kultūra prisideda prie BVP šalyse, kurios ją sėkmingai vysto ir komercializuoja. Kodėl „McDonald‘s“ galima rasti absoliučiai visur? Kodėl mažytės salos kalba tapo viso pasaulio kalba? Ar galite įsivaizduoti, kokią ekonominę naudą ji atneša? Kaip manote, kodėl kinai stato šitiek Konfucijaus centrų visame pasaulyje?“, – retoriškai klausė dr. M. Maropė.
Nepaisydama visų išbandymų, dr. Mmantsetsa Maropė palaiko naująją iniciatyvą ir tikina, kad šiandieniniame pasaulyje švietimas yra būtinas. „Esame tikri tik dėl vieno – staigių, kartais netikėtų pokyčių. Jie reikalauja, kad būtume budrūs ir mokytumėmės visą gyvenimą. O mokymasis yra tikras išlikimo įrankis – jei nesimokysite, kiti jus suvalgys pusryčiams. Ačiū, kad buvote drąsūs ir įsteigėte šią iniciatyvą“, – dėkojo viešnia ir pažadėjo, kad UNESCO su malonumu ją palaikys.
