Antradienį akademinių pusryčių su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu metu Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovai pristatė savo įžvalgas dėl Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo.
Studentų baimės
Studentai kėlė klausimus dėl studijų kokybės užtikrinimo mechanizmų, studentiškų organizacijų veiklos ir galimybių, studentų paramos bei studijų finansavimo.
LSS prezidentas Paulius Baltokas išsakė poziciją, kad aukštasis mokslas turėtų būti prieinamas visiems jo norintiems šalies gyventojams. Studentų organizacijos atstovas nuogąstavo, kad Lietuvoje perėjus prie nemokamo mokslo sistemos priimamų į aukštąsias mokyklas studentų skaičius smarkiai sumažėtų.
„Šiandien į valstybės finansuojamą studijų programą neįstojęs žmogus turi teisę gauti aukštąjį išsilavinimą pats mokėdamas už studijas. Siekiame, kad tokia galimybė išliktų, o aukštasis mokslas ir toliau būtų prieinamas kiekvienam pagal sugebėjimus. Nenorime, kad ne patys geriausi abitūros egzaminų rezultatai abiturientui užkirstų kelią studijuoti, nes yra pavyzdžių, kai prasti mokiniai universitetuose atranda save ir tampa puikiais specialistais“, – kalbėjo P.Baltokas.
Studijuoju teisę: po pirmo kurso iš septynių grupių liko penkios. Po trečio kurso lieka trys ar keturios.
Studentai įsitikinę, kad aukštojo mokslo sistema turėtų veikti taip, kad negabūs studentai natūraliai atkristų studijų metu, o ne jiems iš anksto būtų užkertama galimybė pabandyti mokytis universitete ar kolegijoje.
„Galiu pateikti pavyzdį iš asmeninės patirties. Studijuoju teisę: po pirmo kurso iš septynių grupių liko penkios. Po trečio kurso lieka trys ar keturios“, – ministrui sakė teisės studentas, atkreipdamas dėmesį, kad mokslui nesutverti studentai atsisijoja savaime.
Kartelė turėtų būti aukštesnė
Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis išklausė studentų pastabas, tačiau neslėpė, kad permainos aukštojo mokslo sistemoje neišvengiamos.
„Įstatyme bandysime „prastumti“ nuostatas, kad universitetai net į mokamas vietas negalėtų priimi studentų su 2, 3, 4 balais, nes tokio studento gal ir nepavadinsi analfabetu, tačiau tai yra nelabai raštingas žmogus. Yra universitetų, kurie yra įvedę minimalią studentų atrankos ribą pagal balus, tačiau dauguma net nenori apie tai girdėti, nes tokiu būdu jie prarastų pusę studentų“, – kalbėjo D.Pavalkis.
Kritikos strėlių jis paleido ir Lietuvos edukologijos universiteto pusėn. Kliuvo ir Mykolo Romerio universitetui (MRU): „Vienoje diskusijoje Seime buvo įvardyta taip: didžiausia Lietuvos švietimo problema yra Lietuvos edukologijos universitetas, nes jis priima studentus su labai žemais balais kaip, beje, ir MRU. Tai yra negerai.“
D.Pavalkio manymu, pagal savo veiklos kryptį ir strategiją MRU eina „tiesiu keliu į privataus universiteto statusą“.
 |
| Dainius Pavalkis |
Patogu dangstytis autonomija
Ministro įsitikinimu, dabar šalies aukštųjų mokyklų veiklos neįmanoma kontroliuoti, nes jos dangstosi savo autonomija. Ministras leido suprasti, kad tai – nesąžininga.
„Jos gauna valstybės, tai yra mokesčių mokėtojų, pinigų, lėšų iš struktūrinių fondų, tačiau prisidengiant autonomija daro, ką nori. Ministerija negali pažiūrėti, kaip naudojami visų mūsų pinigai universiteto viduje. Vienintelis būdas patikrinti – tai Valstybės kontrolė, tačiau ji labiau vertina formalius dalykus: ar tvarkingai įvykdytas viešasis pirkimas, ar etatų struktūra patvirtinta teisingai, ar laikomasi teisės aktų“, – svarstė D.Pavalkis.
Jis įsitikinęs, kad tobulinant Mokslo ir studijų įstatymą vertėtų įvesti ministerijos sutarčių su aukštosiomis mokyklomis sąvoką ir tokiu būdu įteisinti socialinį dialogą tarp aukštosios mokyklos administracijos ir valstybės.
 |
| Lietuvos edukologijos universitetas |
Su diplomu, bet niekam nereikalingas
D.Pavalkis sako, kad blogiausia, kai studentas iš universiteto išeina su aukštojo mokslo diplomu, tačiau neturėdamas nei žinių, nei patirties. Maža to, jis dar ir visiškai nereikalingas darbo rinkai: „Šis variantas yra žiauriausias: valstybės pinigai sunaudoti, ketveri žmogaus metai prarasti, o jis lieka niekam nereikalingas.“
Ar tikrai konkurencija prives prie geresnio žinių lygio ir išsilavinimo kokybės? Juk šiais laikais svarbiau žmonių gebėjimas dirbti grupėje, rengti bendrus projektus.
Akademiniuose pusryčiuose dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys pažymėjo, kad didelių vilčių, sprendžiant įvardytas problemas, teikia absolventų kvalifikacijos, darbo vietų ir karjeros žemėlapis: „Bendradarbiaujant su „Sodra“ būtų galima matyti vaizdą, kaip absolventų srautas kyla karjeros laiptais, kokie jų vidutiniai atlyginimai, koks įsidarbinimo lygis. Tarkime, jei tik penktadalis absolventų dirba teisininkais, reikėtų galvoti, kiek vietų šioje studijų programoje turėtų būti finansuojamos valstybės.“
Rotacija lems laukinę konkurenciją?
Susitikimo dalyviai ypatingą dėmesį skyrė ir vienam svarbiausių aukštojo mokslo finansavimo klausimų, kas yra gerai besimokantis studentas ir kaip turėtų veikti kompensavimo bei rotacijos mechanizmai aukštajame moksle?
Lietuvos studentų sąjunga pasiūlė Mokslo ir studijų įstatyme konkrečiai apibrėžti gerai besimokančio studento sampratą ir iš to kildinti studentų finansavimo sistemą, kurioje kompensacijos mechanizmas įgautų naują paskirtį, o rotacija užtikrintų aukštųjų mokyklų konkurenciją dėl studentų ir adekvatų finansavimo paskyrimą už akademinius rezultatus.
Siūloma, kad geru studentu būtų laikomas žmogus, besimokantis lygiai ar aukščiau jo kurso vidurkio atitinkamoje studijų programoje.
Ministras neslėpė abejojantis, ar rotacija pagerintų studijų kokybę. Anot jo, tai būtų socialiai teisinga, bet skatintų ne darbą kolektyve, o „laukinę konkurenciją“.
Bendradarbiaujant su „Sodra“ būtų galima matyti vaizdą, kaip absolventų srautas kyla karjeros laiptais, kokie jų vidutiniai atlyginimai, koks įsidarbinimo lygis.
„Ar tikrai konkurencija prives prie geresnio žinių lygio ir išsilavinimo kokybės? Juk šiais laikais svarbiau žmonių gebėjimas dirbti grupėje, rengti bendrus projektus“, – atkreipė dėmesį D.Pavalkis.
Sprendimai dėl studijų finansavimo – tik kitąmet
Ministras žadėjo, kad Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai turėtų būti parengti maždaug po mėnesio.
Svarstomos naujovės tokiose srityse kaip aukštųjų mokyklų sutartys su ministerija, studijų krepšelių skirstymo tvarka, aukštųjų mokyklų vertinimo metodika, studijas baigusiųjų karjeros stebėsena.
Anot D.Pavalkio, siūlymus rengianti darbo grupė trečiadienį juos pristatys ministerijos vadovams: „Mes rytoj darbo grupę renkame, kad ji pristatytų ministerijos vadovybei, ką yra suprojektavusi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose.“
Vėliau numatoma diskusija su visuomene, suinteresuotomis grupėmis.
„Pašnekesys su studentų atstovybėmis yra įsiklausymas į studentų nuomonę prieš pradedant viešą diskusiją su socialiniais partneriais apie reikalingus pakeitimus“, – teigė ministras.
 |
| Dainius Pavalkis |
D.Pavalkis patvirtino, kad pakeitimų studentai gali tikėtis jau kitąmet: „Jeigu viskas vyks sklandžiai, šitie pakeitimai turėtų būti priimti per šitą Seimo sesiją.“
Tiesa, planuojami studijų finansavimo tvarkos pakeitimai šioje Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje greičiausiai nebus aptarti.
„Abejoju, ar šiemet rasime konsensusą, nes tai yra ilgesnis procesas. Tai yra, ko gero, kitų metų darbas", – svarstė D.Pavalkis.
Ministras sakė palaikantis vadinamosios angliškos sistemos idėją, kai visi stojantieji ima paskolas studijoms, o baigę mokslus jas grąžina arba negrąžina priklausomai nuo gaunamų pajamų.
