Ši konferencija – vienas iš didžiausių švietimo srities renginių, vyksiančių Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Konferencijos pradžią ketvirtadienį paskelbė Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir Europos Komisijos švietimo ir kultūros komisarė Androulla Vassiliou.
„Globalioje aukštojo mokslo erdvėje, kur dėl geriausiųjų rungiasi viso pasaulio universitetai, Europai būtina ir toliau aktyviai skatinti studijų tarptautiškumą, – sakė šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis. – Turime būti atvira ir dinamiška studijų erdvė – tai leis išlaikyti savo gabiausiuosius ir pritraukti perspektyvius jaunus protus iš trečiųjų šalių. Aukštojo mokslo tarptautiškumas tiesiogiai atliepia Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai siekį – būti atvira ir augančia Europa.“
Turime būti atvira ir dinamiška studijų erdvė – tai leis išlaikyti savo gabiausiuosius ir pritraukti perspektyvius jaunus protus iš trečiųjų šalių.
Studentų skaičius pasaulyje nuolat auga. Nemaža jų dalis išsilavinimo siekia ne tik gimtosiose, bet ir užsienio šalyse. Europos aukštojo mokslo atstovai, norėdami sustiprinti jo pozicijas pasaulyje, privalo tinkamai įvertinti šią situaciją. Prognozuojama, kad studentų skaičius pasaulyje per du dešimtmečius išaugs keturis kartus – nuo 99 iki 414 mln.
Keičiasi šalių, iš kurių atvyksta studentai, sąrašas
Ministras D.Pavalkis atkreipė dėmesį, kad galimybe studijuoti pagal ES studentų mainų programas pasinaudoja vis daugiau lietuvių. Per pastarąjį dešimtmetį migruojančių studentų skaičius išaugo daugiau nei 4 kartus. Prieš dešimt metų studijuoti užsienyje ryžosi tik 800 studentų iš Lietuvos, o užpernai jų skaičius siekė 3,5 tūkst.
Be to, kasmet auga ir į Lietuvos universitetus atvykstančių užsienio studentų skaičius. Pastebima, kad pastaraisiais metais smarkiai kinta ir šalių, iš kurių studentai atvyksta į Lietuvą, sąrašas.
Anksčiau studijas Lietuvoje dažniausiai rinkdavosi studentai iš Libano, Pakistano ar Indijos, tačiau šiemet tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų užsieniečių daugiausia Vokietijos, Ispanijos, Švedijos ir Izraelio piliečiai. Kiek mažiau studentų iš Libano, Pakistano ir pan.
Paklaustas, ar studentų užsieniečių pasirinkimą lemia aukšta medicinos studijų kokybė, D.Pavalkis priminė, kad vos prieš aštuonis mėnesius su studentais bendravo paskaitų ir seminarų metu. Ministras prisipažino pasiteiravęs, kodėl užsieniečiai atvyko būtent į Lietuvą.
„Studijos visur panašios, o čia alus pigesnis, merginos gražios“, – štai tokį atsakymą esą išgirdo tuomet. Kokios tikrosios Lietuvos pasirinkimo priežastys, D.Pavalkio manymu, atskleistų detalesnė studentų apklausa.
 |
| Androulla Vassiliou (kairėje) |
Tikslas – ne studijos, bet galimybė dirbti
Pasiteiravus, kaip spręsti problemą, kai užsienio studentai studijas užsienyje renkasi ne dėl studijų programos ir žinių, bet siekdami įsidarbinti, Europos švietimo ir kultūros komisarė A.Vassiliou pripažino, kad tokių problemų turi ne tik Lietuva, bet visos ES šalys.
„Todėl universitetai turėtų studentus atsirinkti labai kruopščiai ir stebėti jų veiklą universitete. Jei užsienietis studentas nelanko paskaitų ir nedalyvauja aukštosios mokyklos veikloje, galima daryti išvadą, kad jis atvyko ne mokytis, o dirbti“, – kalbėjo A.Vassiliou, leisdama suprasti, kad, kaip elgtis su tokiu studentu, turėtų spręsti pats universitetas.
Būtina bendradarbiauti ne tik sąjungos viduje, tačiau ir už jos ribų, kad studentai galėtų vienu metu studijuoti keliuose universitetuose – Azijoje ir Europoje.
Vis dėlto A.Vassiliou pabrėžė, kad globalizacija keičia ir švietimo sistemą, tačiau migruojantys studentai yra svarbūs kiekvienam universitetui, todėl ES šalių švietimo įstaigos, švietimo politikos atstovai jau dabar turi galvoti, ką galės pasiūlyti užsienio studentams.
Prognozuojama, kad 2020 metais ES bus net 7 mln. mobilių tarptautinių studentų. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad ES akademinio švietimo sistema privalo išlikti konkurencinga ir patraukli talentingiausiems studentams, mat jų vilionėms strategijas kuria tokios šalys kaip Brazilija, Pietų Korėja, Indija, Kinija ir pan.
„Todėl privalome stiprinti Europos universitetus ir paversti juos patrauklesniais. Be to, būtina bendradarbiauti ne tik sąjungos viduje, tačiau ir už jos ribų, kad studentai galėtų vienu metu studijuoti keliuose universitetuose – Azijoje ir Europoje. Kooperacija būtina, o akademinės visuomenės mobilumas yra labai svarbus, kad svetur įgytą patirtį parsivežtume į savo šalį, – kalbėjo komisarė. – Pavyzdžiui, lietuvis studentas pusmečiui galėtų išvažiuoti į Kiniją, o kinas – į Lietuvą.“
A.Vassiliou nuomone, studentų mainų programos „Erasmus“ studentai yra geriausi savo šalių ir visos bendrijos ambasadoriai, skleidžiantys europietišką kultūrą ir teigiamus atsiliepimus apie savo šalių universitetus: „Šiame globaliame žinių ir ekonomikos pasaulyje būtina pažinti skirtingas kultūras."
Tiesa, A.Vassiliou atkreipė dėmesį, kad tik 10 proc. visų ES studentų dalyvauja mainų programose. Ką daryti su likusiais 90 procentų?
Šiame globaliame žinių ir ekonomikos pasaulyje būtina pažinti skirtingas kultūras.
„Privalome suteikti galimybių tobulėti ir tiems, kurie lieka savo šalyje – tai ir užsienio kalbų mokymas, įvairių įgūdžių gerinimas“, – svarstė komisarė.
Programoje dalyvavo beveik 3 mln. ES studentų
Aukštojo mokslo tarptautiškumas – vienas svarbiausių dabartinės Europos aukštojo mokslo politikos darbotvarkės klausimų. Globalizacija ir naujos technologijos iš esmės keičia aukštojo mokslo situaciją.
Prognozuojama, kad iki 2020 m. tarptautinis studentų judumas išaugs iki 7 mln., o studentų skaičius pasaulyje per du dešimtmečius išaugs keturis kartus nuo 99 iki 414 mln. Augančios ekonomikos šalyse stiprėja vidurinioji klasė: jos atstovai supranta žinių svarbą ir vis dažniau siekia išsilavinimo ne tik gimtosiose, bet ir užsienio šalyse. Stiprėjantis aukštojo mokslo tarptautiškumas lemia, kad vadinamųjų pasaulio piliečių skaičius nuolat auga.
Pastebima, kad Europos aukštojo mokslo institucijų tarptautinis bendradarbiavimas pastaraisiais metais smarkiai sustiprėjo – tai įrodo rekordiškai didelis jų dalyvavimas ES ir nacionalinėse akademinio bendradarbiavimo programose.
Kiekvienais metais aukštojo mokslo institucijos kaupia vis didesnę ir įvairiapusiškesnę patirtį, plėtodamos tarptautines studijų programas, skatindamos tarptautinius švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, vykdydamos studentų, dėstytojų ir žinių mainų programas.
Nuo 1987 m. veikianti „Erasmus” mainų programa davė stiprų impulsą, skatinant studentų bei dėstytojų judrumą: per šį laiką programoje dalyvavo beveik 3 mln. studentų, daugiau nei 300 tūkst. dėstytojų ir kitų mokslo darbuotojų.
Nuo 1987 m. veikianti „Erasmus” mainų programa davė stiprų impulsą, skatinant studentų bei dėstytojų judrumą.
Nuo 2004 m. veikianti programa „Erasmus Mundus”, įkurta sekant „Erasmus” sėkmės pavyzdžiu, paskatino didesnį tarptautinį judumą tarp magistrantūros ir doktorantūros studijų studentų. Jos dėka auga akredituotų tarptautinį mokslinį laipsnį turinčių mokslininkų skaičius.
Visų mainų programų skėtis – „Erasmus +”
Pagrindinis tarptautiškumo tikslas – gerinti aukštojo mokslo kokybę, geriau paruošti studentus gyvenimui ir darbui globalaus pasaulio sąlygomis. Aukštojo mokslo institucijos yra skatinamos plėtoti įvairiapuses tarptautines strategijas, apimančias jų kompetencijos ir konkurencingumo didinimą.
Tarptautiškumas yra tik viena iš tokio proceso sudedamųjų dalių. Tarptautiškumo strategijos taip pat turi apimti tarptautinių mokymo programų ir mokymo procesų skatinimą ir pasiūlyti tarptautinio išsilavinimo galimybes ir tiems studentams, kurie pasirenka studijas savo šalyje.
Glaudesnio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės poreikis, apimantis tiek ES nares, tiek valstybes, esančias už jos ribų, turi būti vertinamas kaip ypač svarbus klausimas, atsižvelgiant į visame pasaulyje vykstančius pokyčius.
Jei Europa nori išlikti vertinama kaip patrauklus regionas aukštojo mokslo siekiantiems studentams, vertingas partneris akademiniam bendradarbiavimui, ji turi stiprinti savo pastangas, keliant aukštojo mokslo kokybę, praturtinti universitetus kultūrine ir lingvistine įvairove, ir taip didinti savo konkurencingumą pasaulinėje aukštojo mokslo rinkoje.
Tai apima patirtį tiek dalyvaujant tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, tinkluose, įgyvendinant bendras kvalifikaciją suteikiančias programas ir pritaikant kitus kokybę keliančius įrankius.
ES, siekdama išlikti konkurencinga aukštojo mokslo sistemoje, ketina įgyvendinti dar vieną studentų mainų programą „Erasmus +”, kuri taps visų jau esančių programų skėčiu.
Diskusijoje dalyvaus akademinis elitas
Apie aukštojo mokslo tarptautiškumą konferencijoje diskutuos švietimo ekspertai ir kitos suinteresuotos šalys. „Thermo Fisher Scientific” Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas pristatys darbdavių, o Europos studentų sąjungos valdybos komiteto narė Erina Nordal – studentų požiūrį.
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto direktorius dr. Rimantas Benetis ir su juo glaudžiai bendradarbiaujantis Kazachstano Nacionalinio medicinos tyrimų centro direktorius dr. Abay Baigenzhinas pasidalins valstybių, nepriklausančių ES, patirtimi. Tsinghua universiteto švietimo instituto asocijuota profesorė dr. Zhou Zhong pristatys Kinijos požiūrį į aukštąjį išsilavinimą Europoje, o švietimo srities ekspertė dr. Stephanie Fahey iš Australijos pateiks ateities universiteto viziją.
Konferencijos metu vyks apskritojo stalo diskusijos, kurių metu bus formuluojami siūlymai, kaip artimiausioje ateityje gali būti skatinamas aukštojo mokslo tarptautiškumas.
Konferencijos metu vyks apskritojo stalo diskusijos, kurių metu bus formuluojami siūlymai, kaip artimiausioje ateityje gali būti skatinamas aukštojo mokslo tarptautiškumas. Šie pasiūlymai bus pateikti valstybių vyriausybėms, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijoms. Diskusijų metu taip pat bus aptariama, kokiu būdu galima didinti Europos aukštojo mokslo konkurencingumą pasaulyje ir kokių veiksmų būtina imtis įgyvendinant užsibrėžtus planus.
Konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ dalyvaus beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio valstybių: 24 Europos Sąjungos narių, Australijos, Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Rusijos, Azerbaidžano ir kitų šalių atstovai.
Konferencijos „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ organizatoriai – Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
