Valdžios institucijos kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis apie susirgimo atvejus koronavirusu Lietuvos švietimo įstaigose. Šie duomenys yra atnaujinami kiekvieną dieną, o juos privalomai teikia įstaigų vadovai. Vertinant pastarųjų kelių savaičių situaciją, nerimą keliančių pokyčių duomenys nerodo, todėl ir būtinybės imtis kraštutinių priemonių šiuo metu nėra.
„Siūlymai įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje nėra pagrįsti jokiais oficialiais duomenimis. Pats esu mokytojas, bendrauju su kolegomis ir vieningai sutariame, kad kuo ilgiau tęsis nuotolinis mokymas, tuo skaudesnes pasekmes patirsime ateityje. Neigiami rezultatai mokymosi kokybei ir šalies ekonomikai labai gerai atsiskleis ateityje vertinant mokinių pasiekimus. Jeigu būtų įvestas toks karantinas kaip pavasarį, nukentės visi – mokiniai, mokytojai, tėvai ir valstybės ateitis“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Profesinės sąjungos vadovas dar kartą atkreipia dėmesį, kad daugumos švietimo įstaigų steigėjos yra savivaldybės, kurios, kartu su švietimo įstaigos vadovu, ir turi priimti sprendimus.
„Švietimo įstaigų vadovai privalo užtikrinti darbuotojų saugumą ir suteikti reikiamas darbo priemones. Tai reglamentuoja šalies įstatymai“, – pažymi E.Milešinas.
E.Milešino nuomone, nuotolinį mokymą finansiškai stipriai nukentės ir patys mokytojai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistai, kitas personalas. Įvedus nuotolinį mokymą, švietimo įstaigų vadovai turės pagrindą taupyti mokytojų sąskaita ir šį kartą apginti mokytojų interesus bei, kaip pavasarį, įrodyti kodėl mokytojams, neturintiems kontaktinio darbo su vaikais, atlyginimai neturi mažėti, bus sunku.
„Mokytojų, dirbančių pradinėse klasėse ir darželiuose, apklausos rodo, kad didžioji dalis nori dirbti įstaigose tiesiogiai su vaikais, o dalis, neprieštaraujanti ir nuotoliniam mokymui, mūsų duomenimis, yra gerokai mažesnė“, – teigia E.Milešinas.
Tuo tarpu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydama „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“.
Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.
„Remiantis lapkričio 4 dienos Vyriausybės nutarimu lopšeliai-darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija katastrofiškai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai. Todėl kyla klausimas, ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir
tęsti darbą gyvai?“ – sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
