„Mūsų tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją, kad mokyklose, kurios finansuojamos dosniai, mokinių pasiekimai yra ganėtinai žemi. [...]
Tarkime, Vilniaus rajono Buivydžių Konvickio gimnazijoje mokyti vieną mokinį kainuoja 5710 eurų, o tarp visų gimnazijų šita mokykla užima 252-ą vietą Lietuvoje“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo J.Kučinskaitė.
Dar vieną panašų pavyzdį ji paminėjo Jurbarko rajone: čia veikiančioje Eržvilko gimnazijoje vieno mokinio mokslams tenka 5413 eurų, kai mokykla gimnazijų reitinge yra 207-oji.
Šalčininkų rajono Dieveniškių A.Mickevičiaus gimnazijoje vieno mokinio mokslams skiriama beveik 5 tūkst. eurų, o mokykla pagal rezultatus – trečia nuo galo.
Tarp gerųjų pavyzdžių – Vilniaus, Prienų gimnazijos
„Arba štai Vilniaus rajono Medininkų Šv. Kazimiero gimnazijoje išmokyti vieną mokinį kainuoja beveik 5300 eurų, o ši mokykla yra 328-oje pozicijoje. Trakų rajono Komolovskio gimnazijoje išmokyti vieną mokinį atsieina beveik 5 tūkst. eurų, o mokykla užima 347 vietą iš 356“, – toliau vardijo žurnalistė.
Tiesa, ji pateikė ir gerųįų balanso tarp finansavimo ir rezultatų pavyzdžių: „Vilniaus Gabijos gimnazijoje išlaidos mokiniui per metus siekia vos 1632 eurus, bet ji niekada nėra iškritusi iš pirmojo geriausiųjų gimnazijų penkioliktuko. Ir šįmet Gabijos gimnazija yra 7-a Lietuvoje, o pernai buvo trečioje pozicijoje.“
„Prienų Žiburio gimnazijoje vieno vaiko mokymas atsieina 2482 eurus, tai yra viena didesnių kainų, bet mokykla yra 100-uke. Manau, tikrai čia viskas yra gerai“, – pridūrė J.Kučinskaitė.
Tačiau apibendrindama rezultatus žurnalistė pabrėžė – „ne visada kaina lemia kokybę“.
„Kartais matome paradoksalių dalykų, nors taip ir neturėtų būti, kad kuo mokykla gausiau finansuojama, tuo jai kažkaip sekasi sunkiau parengti mokinius“, – tikino J.Kučinskaitė, jis pridūrė, kad mokinių pasiekimų ir jiems tenkančio finansavimo disbalansas būdingas Vilniaus rajono, Šalčininkų rajono, Trakų rajono savivaldybių mokykloms.
„Žiūrint į reitingų pabaigą, ten yra labai daug nonsensų. Yra labai daug mokyklų, kur vieno vaiko ugdymas kainuoja nuo 4,5 tūkst. iki 5,2 tūkst. eurų“, – jai antrino žurnalo redaktorius G.Sarafinas.
Žiūrint į reitingų pabaigą, ten yra labai daug nonsensų.
Finansavimą mokykloms skiria valstybė. Kitas finansavimo šaltinis – savivaldybių skirtos „lėšos aplinkai“. Privačios mokyklos, išskyrus katališkiškas gimnazijas, šių lėšų negauna, tačiau jos yra finansuojamos mokinių tėvų.
„Mokymasis privačiose mokyklose kainuoja nuo 5 eurų iki daugiau nei 1,5 tūkst. eurų per mėnesį“, – teigė J.Kučinskaitė.
Geriausios mokinius atsirenkančios gimnazijos:
1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as),
2. KTU gimnazija (pernai buvo 2-a),
3. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija (pernai buvo 4-a). Tai yra aukščiausia šios gimnazijos iki šiol užimta vieta. Pastaraisiais metais ši gimnazija reitinge nuolat kilo.
„Jeigu lygintume šias mokyklas kartu su visomis mokyklomis, taip pat ir neatrankinėmis, tai šis trejetukas išsaugotų tas pačias pozicijas. Kitos atrankinės gimnazijos nebūtinai lenkia mokyklas, kurios moko visus mokinius“, – pranešime žiniasklaidai nurodė žurnalo sudarytojai.
Vilniaus jėzuitų gimnazija tarp atrankinių mokyklų, pasak jų, smuktelėjo į iki šiol žemiausią – 5-ą – vietą.
-
Mokyklų reitingas šiurpina: talentus ruošia už 1600 eurų per metus, dvejetukininkus – už 7200 eurų
-
Dvejetukininkų mokyklos saviplaka neužsiiminėja: durų neužsikals, lentelės „gėda“ nekabins
-
Pasaulinės aukštųjų mokyklų reitingų agentūros atstovė: valdininkams patinka reitingai, bet jie dažnai jų nesupranta
Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:
1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),
2. Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija (pernai buvo 18),
3. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija (pernai buvo 4-a),
4. Šiaulių J.Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje),
5. Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 2-oje vietoje),
6. Vilniaus Š.Aleichemo gimnazija (pernai buvo 27-oje vietoje),
7. Vilniaus „Gabijos“ gimnazija (pernai buvo 3-ioje vietoje),
8. Šiuolaikinės mokyklos centras (Vilnius) (pernai buvo 34-oje vietoje),
9. Vilniaus S.Daukanto gimnazija (pernai buvo 6-oje vietoje),
10. Alytaus A.Ramanausko-Vanago gimnazija (pernai buvo 48-oje vietoje)
Iš viso, pasak žurnalo sudarytojų, buvo vertintos 356 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.
Bėdos su išmokymu
Žurnalas „Reitingai“ pristatė ir daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime, vertinimą.
„Žvelgiant į 2019 metų pasiekimų patiktino rezultatus, akivaizdu, kad gėdos lentoje nusipelno atsidurti Druskininkų Atgimimo mokykla, Kazlų Rūdos P.Dovydaičio pagrindinė mokykla, Šiaulių rajono Kuršėnų Anglickio mokykla. Taip pat – Alytaus Šaltinių mokykla“, – teigė G.Sarafinas.
Pasak jo, šios ugdymo įstaigos didelės dalies mokinių neišmoko įprastų dalykų: „Blogiausia, kad tiek matematikos, tiek kitų dalykų kai kurios neišmoko ne vieno, ne dviejų, ne trijų, o daugumos vaikų – dešimčių vaikų. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos Dovydaičio pagrindinėje mokykloje trijų vaikų matematikos pasiekimai yra vienetas, aštuonių vaikų – dvejetas.“
15min anksčiau rašė apie Kazlų Rūdos savivaldybės planus pertvarkyti mokyklų tinklą. Daugiau apie tai – čia.
Pagal ketvirtokų pasiekimus tarp pagrindinių mokyklų pirmauja:
1. Šiaurės licėjus
2. Kauno Tirkiliškių mokykla-darželis
3. Panevėžio A.Lipniūno progimnazija
Pagal šeštokų pasiekimus pirmauja:
1. KTU Vaižganto progimnazija
2. Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinė mokykla
3. Kauno Šv. Kazimiero progimnazija
Stipriausios pagrindinės mokyklos pagal mokinių skaičių:
-
kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) yra Akmenės raj. Kruopių pagrindinė mokykla;
-
kurioje mokosi iki 20-ies dešimtokų yra Anykščių raj. Kavarsko pagrindinė mokykla;
-
kurioje mokosi daugiau nei 21 dešimtokas yra Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla.
Tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų stipriausia – Vilniaus raj. Kyviškių pagrindinė mokykla.
Pagrindinių mokyklų vertinimas atliekamas remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.
Iš viso Lietuvoje yra 250 pagrindinių mokyklų.
Mokyklos, kuo arčiau namų
„Reitingų“ žurnalo autoriai aptarė ir Lietuvos mokyklų tinklo problemas – esą pusė Lietuvos savivaldybių nutarė, kad mokyklų tinklas jose „susitvarkys savaime“ ir kad laisviausiai gali gyvuoti tos ugdymo įstaigos, kurios mokosi 11 ar 7 mokiniai.
„Turim tokią mokyklą, kur visoje mokykloje mokosi du vaikai“, – paminėjo G.Sarafinas.
Turim tokią mokyklą, kur visoje mokykloje mokosi du vaikai.
Labiausiai, pasak jo, mokyklų tinklas išdrikęs „mažosiose savivaldybėse“ – Kazlų Rūdos ir Pagėgių, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose: „Beje, šiose savivaldybėse tas prastas tinklas lemia ir prastus mokinių pasiekimus.“
Kazlų Rūdos savivaldybė, anot G.Sarafino, apima 1401 mokinį. Savivaldybės mokyklos, jo skaičiavimais, vidutiniškai per ateinančius septynerius metus kasmet pasipildys 117 mokiniu kiekvienoje, tad demografinis sprogimas esą nenumatomas.
„Bet šiandien šioje savivaldybėje veikia 10 mokyklų. Vidutiniškai vienai mokyklai tenka 149 mokiniai. Atrodo, kad šioje savivaldybėje vadovaujamasi šūkiu, kad kiekviena mokykla turi būti kuo arčiau namų, o dar geriau – namų kieme“, – komentavo redaktorius.
Mažos savivaldybės, kuriose – daug mokyklų, jo įsitikinimu, negali suteikti aukštos mokymo kokybės: nėra galimybių samdyti gerų mokytojų, kuklūs jų atlyginimai, prastos darbo sąlygos – nėra laboratorijų, nėra plačių popamokinės veiklos pasirinkimo galimybių.
Didelis studentų nubyrėjimas
Žurnalo „Reitingai“ autoriai, vertindami studentų atsiliepimus, jų nubyrėjimą, tarptautiškumą, moksliškumą ir kitus veiksnius, sudarė geriausiai vertinamų aukštųjų mokyklų sąrašą.
„Studentų nubyrėjimas parodo universiteto principingumą ir nesitaikstymą su nemotyvuotais, nepasirengusiais studijoms, besiblaškančiais, nežinančiais, ko nori, studentais. Kita vertus, studijų metimas gali rodyti ir tai, kad dalies studentų netenkina studijų kokybė arba jie įstojo nežinodami nieko apie profesiją“, – kalbėjo J.Kučinskaitė.
Normaliu, jos žiniomis, laikomas 3–6 proc. studentų nubyrėjimas.
Į šituos rėmus telpa vienintelis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
„Į šituos rėmus telpa vienintelis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, iš kurio nubyrėjo tik 6,1 proc. visų pakopų studentų. Iš kitų universitetų dvigubai ar netgi trigubai nubyra studentų ir tai yra rimta problema“, – pabrėžė žurnalistė.
Bendras universitetų reitingas šįmet toks:
1. Vilniaus universitetas, surinkęs 64,09 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 62,2 taško (pernai jis taip pat buvo antras);
3. Vilniaus Gedimino technikos universiteas, surinkęs 58,4 taško (pernai jis buvo ketvirtas; tai aukščiausia šio universiteto vieta);
4. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 55,08 taško (pernai jis buvo penktas;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 50,85 taško (pernai jis buvo trečias).
Ar žurnalo autoriai pastebėjo kažkokių pokyčių po to, kai prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) buvo prijungti Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas?
„Kadangi VDU turi beveik visas studijų sritis ir kryptis, turi ir žemės ūkį, ko neturi Vilniaus universitetas, turi ir muzikos studijų programas, matome, kad šitas universitetas pakilo moksliškume, ko ankstesniais metais nebūdavo. Pagal moksliškumą, VDU būdavo šiek tiek žemiau“, – teigė J.Kučinskaitė.
Universitetų regionuose pozicijos, anot jos, pagal moksliškumo kriterijų, smuktelėjo.
„Šiaulių universitete neliko daugybės studijų programų, krypčių. Jis leidžiasi reitinge. Klaipėdos universitetas šiais metais yra aštuntoje pozicijoje. Iš tiesų regioniniams universitetams darosi sunkiau konkuruoti ir dėl to, kad juose nelieka atskirų studijų krypčių“, – kalbėjo žurnalistė.
Šiaulių universitete neliko daugybės studijų programų, krypčių. Jis leidžiasi reitinge.
Žurnalas pateikė ir kitokio pobūdžio aukštųjų mokyklų vertinimo sąrašą.
Privačių universitetų pozicijos:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,52 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas);
2. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,47 taško (pernai jis buvo trečias);
3. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 31,07 taško (pernai jis buvo antras).
Privačių universitetų reitingas nesikeičia jau trečius metus.
Valstybinių kolegijų reitingas:
1. Vilniaus kolegija, surinkusi daugiau kaip 74,94 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma);
2. Kauno kolegija, 69,27 taško (pernai ši kolegija buvo trečia);
3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (65,25 taško (pernai ši kolegija buvo ketvirta);
4. Kauno technikos kolegija (surinkusi 62,25 taško (pernai ši kolegija buvo antra);
5. Utenos kolegija (61,24 taško) (pernai ši kolegija buvo šešta);.
Nevalstybinių kolegijų reitingas:
1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 67,26 taško (pernai ši kolegija irgi buvo pirma);
2. Šv. I.Lojolos kolegija, surinkusi 66,38 taško (pernai ši kolegija buvo penkta);
3. Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 63,25 taško (pernai ši kolegija buvo antra).
