„Pasakyti, kad stojimą į aukštąsias lemia studijų kaina yra supaprastintas požiūris. Aš tikiu, kad ir dabar jauni žmonės studijas renkasi pagal tai, ką jie nori veikti gyvenime ir koks yra jų pašaukimas“, – trečiadienį sakė G.Steponavičius.
Pasak jo, suvienodinti įvairių programų studijų kainas nėra galimybių, nes skirtingų specialistų parengimas iš tikrųjų atsieina skirtingai.
„Kainos suvienodinti neįmanoma, nes muzikoje su vienu studentu dirba vienas dėstytojas arba vienas profesorius, o tuo tarpu teisės ar vadybos dėstytojas dirba su 50 studentų“, – kalbėjo ministras.
Tiesa, Švietimo ir mokslo ministras pabrėžia, kad kainų skirtumą mažinti paskirstant sąnaudas skirtingoms studijų programoms savarankiškai gali plataus profilio universitetai.
„Tie universitetai, kurie turi ir humanitarinius, ir socialinius, ir tiksliuosius mokslus, gali turėti išlyginamuosius finansavimo būdus, tačiau nereikia pamiršti, kad beveik 60 proc. studentų Lietuvoje studijuoja valstybės lėšomis, ir galvoti apie kainą yra antraeilis dalykas“, – dėstė ministras.
Pasak jo, apie kainos sulyginimą kalbėdamos aukštosios mokyklos siekia, kad būtų didinama valstybės skiriama dalis, tačiau tai, ministro nuomone, yra nekorektiška.
„Spekuliatyviai kalbėti, kad dar trūksta pinigų yra nekorektiška, nes aukštojo mokslo sektorius net ir krizės metu gavo didesnes pajamas“, – teigė ministras.
Primename, kad skirtigos studijų programos Lietuvoje kainuoja nuo beveik 4 tūkst. litų iki 18 tūkst. litų per metus. Pigiausiai atsieina socialiniai ir humanitariniai mokslai, brangiausiai – medicina, muzika, aviacija.
