Į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją valdančiųjų konservatorių iniciatyva deleguota J.Šiugždinienė, kaip ir kiti naujieji ministrai, negalėjo sau leisti tiesiog paeiliui imtis įgyvendinti Vyriausybės programos tikslų.
Pirmiausia teko susigaudyti, ką pakeitė COVID-19 pandemija, spręsti su ja susijusius iššūkius, prognozuoti, kokius praradimus ji atneš.
Gairių, kaip organizuoti ugdymą ir toliau plintant pavojingam virusui, kadenciją baigusi valdžia, pasak ministrės, nepaliko.
Tad ko ėmėsi J.Šiugždinienės vadovaujama ministerija? Kam, jos nuomone, mokytis nuotoliniu būdu sunkiausia?
Kada ne tik pradinukai sugrįš į mokyklas? O gal visi taip ir negrįš?
Apie tai, o taip planus rengti susitarimą dėl švietimo, statyti ar kurti Tūkstantmečio gimnazijas, – J.Šiugždinienės interviu su 15min.
Pagrindinis prioritetas
– Į ministeriją atėjęs sveikatos apsaugos ministras sakė, kad nerado jokių dokumentų, kaip kovoti su pandemija.
Ką jūs radote atėjusi į ministeriją? Ar radote palikimą, gaires, kaip organizuoti ugdymą, kai šalyje turime pandemiją?
– Konkrečių gairių ar plano neradau. Ministerijoje buvo atskiri darbai, daugiau fragmentiški.
Plano, kaip tvarkytis su, tarkime, ugdymo praradimais, nebuvo.
– Teko, kaip suprantu, patiems šį klausimą spręsti ir dėliotis planus?
– Taip. Su ministerijos komanda teko nemažai padirbėti ir planą susidėliojom, pasitvirtinom.
Šiuo metu ugdymo praradimų kompensavimas, kuris atsirado dėl nuotolinio ugdymo, yra mūsų pagrindinis prioritetas.
Ir abitūros egzaminai artėja, ir mums čia yra labai svarbus uždavinys, kad kuo geriau pasiruoštų abiturientai.
Suprantame problematiką pradinukų – tai sprendėme.
Sprendėme taip pat, kaip padėti tiems vaikams, kuriems namuose yra sudėtinga ugdytis nuotoliniu būdu, kurie galbūt neturi priemonių, galbūt namuose nėra sąlygų. Buvo surastas sprendimas, kaip, kartu su savivaldybėmis, kartu su mokyklomis, nepamesti tų vaikų, užtikrinti saugų ugdymo procesą nuotoliniu būdu mokyklose. <...>
Paaiškėjo, jog maždaug apie 11 tūkst. vaikų neturi technologinių priemonių.
Dar galiu paminėti ir tai, kad atėjus į ministeriją, atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog maždaug apie 11 tūkst. vaikų neturi technologinių priemonių – ar tai kompiuterių, ar internetinio ryšio.
Tai nereiškia, kad jie visai neturi – gal turi, bet nebūtinai kokybiškas priemones, gal kažkas per telefoną [mokosi]. <...>
– Noriu pasikalbėti apie planą, kaip tiek mokytojai, tiek įvairaus amžiaus vaikai turėtų grįžti į mokyklą, priklausomai nuo teigiamų COVID-19 atvejų.
Tikimasi, kad pirmiausiai į klases grįš pradinukai, taip pat – darželinukai, kad per vasarį pavyks paskiepyti pedagogus, kurie su jais dirbs.
O kada visgi prasidės kontaktinės pamokos, ar bus leistas darželių lankymas?
– Tikimės, kad vasario pabaigoje galėsime pradinukus grąžinti į mokyklas. <...>
Jeigu turėjome tokią rekomendaciją, kad į darželius, ar ikimokyklinio ugdymo įstaigas, leisti tik tuos vaikus, kurių tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, tokios rekomendacijos atsisakykime ir vaikai, kaip ir prieš tai, galėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Nors tai buvo tik rekomendacija, bet tėvai labai atsakingai pasižiūrėjo ir tikrai kai kur daug vaikų buvo namuose, buvo nevedami į ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Bet viskas priklauso ir nuo mūsų visų sąmoningumo, kaip mums seksis šiuo laikotarpiu, ir nuo vakcinacijos spartos.
– Jeigu pavyks pradinukus grąžinti į mokyklas, ar bus imamasi saugumo priemonių: galbūt taikomas profilaktinis testavimas tiek vaikams, tiek pedagogams, galbūt vaikams reikės kaukes dėvėti, ar srautus skirstyti, kaip buvo anksčiau?
– Tai žinoma, bus laikomasi visų operacijų vadovo rekomendacijų ir nurodymų. Pačios mokyklos, savivaldybės galvoja apie tai.
Tuo metu, kai grąžinsim pradinukus, mokyklose tikrai nebus daug mokinių, bus laisvų plotų, tai tikrai bus laikomasi visų pagrindinių saugumo reikalavimų.
Priklausys nuo vakcinavimo greičio
– Kaip vertinate pačią skiepijimo prioritetų tvarką?
Dabar skiepijami pedagogai, dirbantys su ikimokyklinukais, priešmokyklinukais, pradinukais. O kada bus paskiepyti vyresnius vaikus ugdantys mokytojai?
– Pasitikiu ekspertais. Čia jau – Sveikatos apsaugos ministerijos sritis, tai visų kitų skiepijimas priklausys nuo vakcinacijos spartos.
Buvome kai ką susiplanavę greičiau įgyvendinti, bet nebūtinai pavyko. Čia ne tik Lietuvos klausimas, čia kaip mums sekasi gauti užsakytas vakcinas.
Manau, prioritetinės grupės yra nustatytos teisingai, ir aišku, laukiu, kad kuo greičiau visi mokytojai būtų paskiepyti.
– O mokytojų skiepijimas yra susijęs su grįžimu prie kontaktinio mokymo? Tarkime, vėliau bus paskiepyti vyriausiųjų klasių mokytojai ir tada bus galvojama apie grįžimą prie mišraus ar kontaktinio abiturientų mokymo?
– Būtų labai gerai, jei būtų paskiepyti visi mokytojai. Nes, tarkime, abiturientus moko labai daug mokytojų, tačiau šiandien esam įsivardiję plane, kad jeigu atvejų skaičius bus mažesnis negu 150 100 tūkstančių gyventojų, Vyriausybėje bus grįžtama [prie šio klausimo].
Taip pat – su ekspertais dar kartą diskutuojama ir grįžtama prie įvertinimo, ir sprendimo priėmimo siekiant leisti abiturientams grįžti į mokyklas, atnaujinti mišrų ugdymo būdą.
– O dar šiais mokslo metais yra tikimybė, kad grįš į mokyklas ne abiturientai ir ne patys mažiausieji, o paauglystės amžiuje esantys vaikai?
– Man tikrai sunku pasakyti. Viskas priklausys ir nuo vakcinavimo greičio. Mums labai svarbus pedagogų saugumas, kad jie jaustųsi gerai ir būtų paskiepyti ir maksimaliai saugūs.
Man tikrai būtų sunku pasakyti, ar iki mokslo metų pabaigos galėsime visus vaikus sugrąžinti į mokyklą.
Tai priklausys, aišku, ne tik nuo to, ką minėjau, bet ir mūsų sąmoningumo, kiek atvejų turėsime, kaip sparčiai jie mažės.
Sunku pasakyti, ar iki mokslo metų pabaigos galėsime visus vaikus sugrąžinti į mokyklą.
– Tai įmanoma, kad turėsim laidą, kuri visus metus mokėsi nuotoliniu būdu?
– Labai to nesinorėtų, kad taip būtų. Tikiuosi, kad taip nebus.
– Kokias pasekmes atneša nuotolinis mokymasis? Su kokiomis problemomis prognozuojate, kad teks dorotis, kai išblės pandemija, kai didelė dalis visuomenės pasiskiepys?
– Labai daug priklauso nuo vaikų. Mes visi suprantame, kad pradiniame ugdymo lygmeny yra ypatingai sunku vaikams išlaikyti motyvaciją, susidomėjimą, susikaupti nuotolinėms pamokoms. Jie dar negali dribti savarankiškai, jiems reikia artimo bendravimo su mokytoju.
Kiekvienai amžiaus grupei vis kitokios problemos. Abiturientai daugiau savarankiški.
Esu pastebėjusi, kad vieniems abiturientams visai neblogai sekasi nuotoliniu būdu, jie daug mokosi savarankiškai, yra motyvuoti, kitiems – sekasi sunkiau.
Todėl mes kalbamės ir su mokyklomis, ir su savivaldybėmis, todėl parengtas ugdymo praradimų kompensavimo planas, kad padėtume tiems, kuriems sekasi sunkiau. Organizuoti papildomas konsultacijas, papildomas pamokas, padėti tiems vaikams. <...>
Mokytojams, žinoma, žymiai sunkiau vesti pamokas nuotoliniu būdu. Sunku pajausti auditoriją, reikia apgalvoti, kaip motyvuoti vaikus, kaip jiems išaiškinti.
Praradimus, kuriuos mato arčiausiai vaikų esantys mokytojai, mes ir stengsimės kompensuoti papildomomis konsultacijomis.
Tuos praradimus, kuriuos mato arčiausiai vaikų esantys mokytojai, mes ir stengsimės kompensuoti papildomomis konsultacijomis.
– Dar dėl skiepijimo. Turbūt bus pedagogų, kurie atsisakys skiepytis, nes jie laisvi tai daryti.
Ar jie galės vesti pamokas, net jei nesiskiepys? Ar jiems reikės profilaktinio testavimo?
– Tiek vakcinacija, tiek testavimas nėra privalomi. Tai yra asmeninis apsisprendimas. <...>
Ir, taip, tie mokytojai, kurie nesivakcinuos, taip pat galės dirbti.
– O šiame etape, ar vakcinas gali gauti mokyklose dirbantys valytojai, valgyklose dirbantys asmenys, kurie kontaktą su ateinančiais pradinukais turės minimalų, arba išvis jo neturės, bet galbūt prasilenks bendrose patalpose?
– Prioriteto tvarka yra vakcinuojami pedagogai. Tačiau žinome, kad – jums čia reikėtų pasitikslinti su Sveikatos apsaugos ministerija – taip pat bus vakcinuojama ir administracija.
Nori kuo konkretesnio susitarimo
– Neseniai paskelbėte, jog pakvietėte parlamentines partijas tartis ir rengti susitarimą dėl švietimo. Visos parlamentinės partijos lyg atsišaukė.
Ar tai bus tik parlamentinių partijų susitarimas, ar jis bus platesnio masto ir kviesite jungtis dar kažką?
– Premjerė pakvietė parlamentines partijas skirti Seimo narius, kurie galėtų aktyviau įsijungti į šį procesą. Mes šiuo metu kalbamės, po poros savaičių turėtų įvykti bendra diskusija.
Šiuo metu galvojame, kad tai turėtų būti parlamentinių politinių partijų susitarimas.
Dėl įsitraukimo kitų grupių, aišku, tikrai bus diskusijos, bus pokalbiai, bet pirmiausia tai yra parlamentinių politinių partijų susitarimas.
– Kada numatytos pirmosios konsultacijos?
– Pokalbiai jau vyksta ir šiuo metu.
– Ką pačioje pradžioje siekiate apsibrėžti? Nuo ko pradedate susitarimą?
– Norisi, kad visi aktyviai dalyvautų nacionalinio susitarimo rengime. Norisi, kad moderavimas būtų maksimaliai neutralus, todėl nesinori pradėti nuo kažkokio labai konkretaus apsibrėžimo.
Pirmiausia, pasikalbėsime, kas yra svarbu parlamentinėms politinėms partijoms, tada matysime, kur link nacionalinis susitarimas galėtų judėti.
– Ar gerai suprantu, jūs labiau norite užimti moderatoriaus vaidmenį šiame procese? Ne tiek teikti siūlymus?
– Svarbu, kad mes visi sutartume. Nacionalinio susitarimo esmė ir yra, kad visi sutartume dėl tam tikrų svarbių dalykų.
Nėra taip, kad viena, konkreti politinė partija teikia siūlymus. Visos teiks siūlymus ir turėsime rasti, kur yra pagrindiniai sąlyčio taškai, dėl ko galime sutarti.
-
Prezidentūra: brandos egzaminai turėtų vykti, nuo COVID-19 planuojama skiepyti mokytojus, abiturientus
-
Vyriausybė pritarė studijų kainų didinimui
-
J.Šiugždinienė: studijų kokybė yra pagrindinė priežastis, dėl ko moksleiviai išvyksta studijuoti į užsienį
-
Daugėja nusiskundimų nemokamu maistu karantino metu: dalies produktų nebuvo, kitų pasirinkimas – abejotinas
-
Ministrė: kai kuriose savivaldybėse atverti mokyklas pradinukams būtų galima anksčiau
-
Rektoriai pritaria studijų kainų didinimui, studentai pasigenda aiškumo
-
S.Skvernelio Vyriausybei nepavyko, gal pasiseks I.Šimonytei? Prie derybų stalo dėl švietimo sės visos parlamentinės partijos
-
Sutrukdė biurokratija? Eksperimentinis pradinukų ugdymas Vilniaus progimnazijoje nukeltas
– O kiek šis susitarimas turėtų būti konkretus? Ar bendro pobūdžio dokumentas turėtų prasmę?
– Anksti sakyti, kaip dokumentas turėtų atrodyti. Manau, pirmiausia reikia visiems susitikti kartu ir apsitarti dėl galimos dokumento struktūros.
Gali būti visaip. Aišku, norėtųsi, kad jis būtų kuo konkretesnis.
– Kaip vertinate buvusios valdžios parengtą susitarimo projektą? Ar planuojate kažkuo panašų?
– Neturim labai išankstinių – ir nenorim primest – nuostatų. Tai turi būti visų parlamentinių partijų susitarimas.
Nesiimčiau vertinti buvusio susitarimo. Nedalyvavau jo rengime, [nežinau], kaip vyko diskusijos. <...>
– Vyriausybės programoje keliate šį tikslą – pasirašyti susitarimą tarp partijų dėl švietimo. Joje yra nemažai konkrečių tikslų, pavyzdžiui, suvienodinti stojimo reikalavimus valstybės finansuojamoms ir nefinansuojamoms vietoms.
Ar dėl šio tikslo įgyvendinimo reikės didelių diskusijų, ar sprendimą bus galima priimti greitai?
– Diskusijų gali būti, bet tikiuosi, kad diskusijos labai ilgai neužtruks.
Sprendimai turėtų vykti aukštojo mokslo finansavimo modelio peržiūros kontekste. Yra ir daugiau klausimų, kuriuos reikia išspręsti, ir suvienodinimas yra vienas jų. <...>
Mano nuomone, [diskusijos užsitęsti] neturėtų, bet kai pradėsime diskutuoti, matysime, kaip aukštosios mokyklos žiūri į reikalavimų suvienodinimo klausimą.
– Kada diskusijos galėtų prasidėti ir kuria linkme tas vienodinimas vyks: ar keliant kartelę stojant į nefinansuojamas vietas, ar leidžiant į finansuojamas?
– Jau dabar formuojame darbo grupę aukštojo mokslo finansavimo modeliui peržiūrėti.
Vienas iš tos darbo grupės darbų yra šis. Jau dabar prasideda diskusijos, tai tikrai labai ilgai neturėtų trukti.
Mūsų ir mano tikslas, kad stiprėtų kokybė. Aš manyčiau, kad suvienodinimas turėtų judėti link reikalavimų, kurie šiuo metu yra valstybės finansuojamoms vietoms. Ne atvirkščiai.
Tūkstantmečio gimnazijos
– „Valstiečiai“, pasisakydami dėl mažų mokyklų naikinimo ar jungimo, teigdavo, kad dėl šito turi spręsti savivaldybės, ne centrinė valdžia.
O kas, jūsų manymu, dėl to turėtų prisiimti atsakomybę? Ir kiek aktyviai bandysite keisti mokyklų tinklą?
– Sprendimai dėl pačio tinklo turi būti priimami, kaip ir šiandien yra priimami, savivaldybių.
Tačiau, manau, žymiai daugiau reikia kalbėti su savivaldybėmis. Turi būti bendras mūsų visų tikslas, kad ugdymo skirtumai tarp miesto ir kaimo, rajono mokyklų mažėtų.
Šiandien turime didelį skaičių mokyklų – beveik 300 iš 970, kuriose dar veikia jungtinės klasės. Skaičiai dideli, manau, savivaldybės tą supranta.
Šiandien turime didelį skaičių mokyklų – beveik 300 iš 970, kuriose dar veikia jungtinės klasės.
Mes taip pat matome ugdymo rezultatus, ir manau, kad su savivaldybėmis reikia dirbti labai glaudžiai ir padėti priimti sprendimus, kurie būtų susiję su kokybėmis stiprinimo galimybėmis savivaldybėse ir mokyklose.
– Programoje keliate tikslą kurti Tūkstantmečio gimnazijas.
Gal galite papasakoti, kas tai per ugdymo įstaiga, kodėl mums tokių reikia, kur jų reikia?
– Mes dažniausiai kalbame apie mažų mokyklų uždarymą, tačiau nekalbame apie tai, kad jei uždarysime vieną mažą mokyklą, kurioje ugdymas galbūt nebuvo labai kokybiškas ir nuvešime vaiką į kitą ugdymo įstaigą, kur ugdymas taip pat nėra kokybiškas, tai mes tos kokybės nesustiprinsime. <...>
Kai kur galbūt reikia pastatyti naują mokyklą, kai kur reikia įrengti laboratorijas, kai kur yra dvi stiprios gimnazijos, kur galime įrengti laboratorijas. <...>
Galbūt kažkur savivaldybėms reikės padėti prisitraukti pedagogų, padėti suformuoti skatinimo paketą.
Visa tai mes vadiname Tūkstantmečio gimnazijų programa, kur kartu su savivaldybėmis galėtume spręsti ir dėl to, kad, tarkime, nebūtų jungtinių klasių.
Nes jungtinės klasės šiandien yra ne tik pradiniame lygmenyje, bet ir 5–8 klasėse.
Bet tuo pačiu savivaldybei galėtume pasiūlyti, o kaipgi sustiprinti ugdymo kokybę. <...>
– Nesibaiminate kritikos dėl siūlymo statyti naujas gimnazijas, naujus pastatus, kai ir taip dažnai kalbama, kad pastatų daug, mokiniui tenka per daug ploto?
– Daugeliu atvejų nesiruošiame statyti dar vienos mokyklos tiesiog tam, kad pastatytume ją.
Ši programa nėra programa, nukreipta į naujų mokyklų statybą.
Bet kai kur, ypatingai mūsų didžiuosiuose miestuose, tų mokyklų trūksta. Tai gali būti toks atvejis, bet tikrai ši programa nėra programa, nukreipta į naujų mokyklų statybą. <...>
Mes visi suprantam, kad ugdymo kokybė didele dalimi priklauso ir nuo pačios aplinkos, kuri turi būti šiuolaikiška, įtrauki.
Kalbame apie tai, kad į ugdymą turime įtraukti ir ypatingų poreikių vaikus, ir jie turi turėti galimybę mokytis su visais vaikais. Mes turime žengti žingsnius, kaip tą užtikrinti. <...>
– Dar noriu paklausti apie santykius su profsąjungomis. Dėl kokių pataisymų kolektyvinėse sutartyse su įvairiomis profsąjungomis vyksta derybos ir kaip jos sekasi?
– Kol kas derybos dėl kažko nevyksta. Su profsąjungomis mes bendradarbiaujame kaip ir su kitais socialiniais partneriais. <...>
Įtraukėme profsąjungas ir į darbo grupes, jos dalyvauja ir darbo grupėje dėl švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčio normų, atlygio suvienodinimo.
Manau, bendravimas su profsąjungomis šiuo metu yra konstruktyvus.
– Koks rodiklis ir kaip turėtų pasikeisti po ketverių metų, kad sakytumėte, jog jūsų kadencija buvo sėkminga?
– Sunku išskirti vieną rodiklį, bet tas rodiklis, kuris mane labiausiai neramina, vis dėlto – ugdymo rezultatų skirtumai.
Rodiklis, kuris mane labiausiai neramina, vis dėlto – ugdymo rezultatų skirtumai.
Mano noras būtų tuos skirtumus sumažinti – nesvarbu, kur tu gyveni, kokioje šeimoje augi, kokia šeimos socialinė padėtis, turi turėti vienodas galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, siekti karjeros ir asmeninių tikslų.
