„Turite labai aktyvią ministrę, – neseniai įvykusiame susitikime su Kauno gimnazistu, internete išplatinusiu viešą laišką ministrei, juokėsi A. Pitrėnienė. – Stengiuosi suspėti visur ir pasikalbėti su visais – mokiniais, studentais, profesinių sąjungų atstovais ir kitais socialiniais partneriais. Man svarbi kiekviena nuomonė, ji paskatina viską pergalvoti ir ieškoti geriausių sprendimų.“ Tris dešimtmečius švietimo srityje dirbusi A. Pitrėnienė, puikiai pažįstanti sistemą iš vidaus, sprendimus priima tik viską gerai išdiskutavusi su tais, kuriems jie turės įtakos.
Man svarbi kiekviena nuomonė, ji paskatina viską pergalvoti ir ieškoti geriausių sprendimų.
Pirmasis itin palankiai mokinių ir pedagogų įvertintas ministrės darbas – atšauktas nutarimas nuo 2016 m. prailginti mokslo metus. Ministrės teigimu, sprendimas pailginti mokslo metus buvo priimtas skubotai, nepasirengus tokiam svarbiam žingsniui, neišdiskutavus visų klausimų su bendruomene.
Ministerija pasirengė privalomam priešmokyliniam ugdymui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Planuojama, kad priešmokyklinis ugdymas bus privalomas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6-eri ir truks vienerius metus iki mokyklos. Nuo rugsėjo 1-ios Vilniaus rajone atidarytos penkios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Iš viso šalyje šiuo metu priešmokyklines grupes jau lanko daugiau kaip 95 proc. šešiamečių.
Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau sekasi mokytis mokykloje, o ilgalaikiai tarptautiniai tyrimai liudija apie teigiamą ankstyvojo ugdymo naudą tolesniam žmogaus gyvenimui. „Tik kokybiškas ankstyvasis ugdymas garantuoja sėkmę. Mokslininkų teigimu, pirmuosius žmogaus gyvenimo metus savo intensyvumu galima prilyginti galingam sprogimui – šiuo laikotarpiu mažas žmogus pasaulį pažįsta, jį sugeria, mokosi taip intensyviai, kaip niekada vėliau“, – pabrėžė A. Pitrėnienė.
Nuolatinis galvasopis visiems ministrams – mokyklų finansavimo klausimas. Akivaizdu, kad dabartinis ugdymo lėšų paskirstymas pagal mokinio krepšelio principą neefektyvus. A. Pitrėnienė siūlo įteisinti klasės krepšelį. Jau nuo kitų metų pradžios naują tvarką savo noru išbandys penkios savivaldybės. Ministrės teigimu, naujas modelis atneš stabilumą, neliks susipriešinimo tarp mokyklų, kurios dabar konkuruoja stengdamosi pritraukti vaikus, o išėjus keliems mokiniams iš klasės, mažėja ir finansavimas.
A.Pitrėnienės pozicija griežta: mokyklą tėvai gali remti tik savanoriškai, o pratybų sąsiuviniai nėra privalomi.
Pro ministrės ausis nepraslydo ir tėvų skundai dėl darželiuose ir mokyklose vykstančių piniginių rinkliavų remontui, pratyboms, dovanoms ir panašiems dalykams. A.Pitrėnienės pozicija griežta: mokyklą tėvai gali remti tik savanoriškai, o pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Ministrės nuomone, ugdymo įstaigose egzistuojančios rinkliavos skatina tėvų supriešinimą ir didina socialinę atskirtį.
„Nė vienos praleistos pamokos“ – tokį šūkį paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija ir įgyvendino pedagogų seniai lauktą tvarką – už kolegų pavadavimą išvykus kelti kvalifikacijos ar į renginius dabar apmokama. „Mokytojui išvykus, vaikui užduodamos užduotys ruoštis savarankiškai, tačiau mokymo procesas, jo kokybė neabejotinai nukenčia. Mokytojai turi tobulintis, tačiau ir visos pamokos turi vykti. Džiugu, kad dabar bus galima teisiškai apmokėti už darbą tam, kuris pavaduoja mokytoją“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė.
Dar viena palankiai priimta naujovė – mokyklų vadovai atleisti nuo prievolės turėti penkias kontaktines valandas, tai yra, be administracinio, dirbti ir pedagoginį darbą. Mokyklos vadovai gali nebevesti pamokų ir atsidėti vien administraciniam darbui, o jų pamokos už papildomą atlygį padalintos mažesnį krūvį turintiems mokytojams.
Numatyta, kad nuo 2017 m. iš bet kurio vidurinio ugdymo programos dalyko jaunuoliai galės pasirinkti brandos darbo temą.
Teigiamos naujovės laukia ir būsimų abiturientų. A. Pitrėnienė patvirtino keletą metų ruošto naujo Lietuvoje abiturientų kompetencijos įvertinimo – brandos darbo – programą. Numatyta, kad nuo 2017 m. iš bet kurio vidurinio ugdymo programos dalyko jaunuoliai galės pasirinkti brandos darbo temą. „Brandos darbas leis visapusiškai įvertinti mokinio gebėjimus – jo bendrąsias ir dalykines kompetencijas, kūrybiškumą, atsakingumą, organizuotumą, skatins analitinį mąstymą. Todėl už jį gautas pažymys turėtų įgyti vertę stojant į aukštąsias mokyklas”, – pristatydama naują vertinimą kalbėjo ministerijos vadovė.
Ministerija įgyvendino naujovę ir popamokiniame vaikų ugdyme. Nuo spalio 1 d. pradėti finansuoti neformaliojo švietimo būreliai. Ministerija rekomenduoja per mėnesį vienam vaikui skirti 15 eurų, tačiau tikslią užklasiniam ugdymui skiriamą sumą nusistato pačios savivaldybės. Tikimasi, kad atsiras naujesnių, įdomesnių neformaliojo švietimo formų, programas galės siūlyti įvairių sričių atstovai, laisvieji mokytojai. Naujos popamokinio lavinimo tvarkos pliusus ypač turėtų pajusti rajonuose gyvenantys vaikai.
Teigiami pokyčiai numatyti ir kitose mokymosi pakopose. Nuo šių mokslo metų suteikiamas vienas papildomas balas jaunuoliams, baigusiems profesinio mokymo programas su pagyrimu ir stojantiems į tos pačios srities universitetinių studijų programas. Iki šiol papildomas balas buvo pridedamas tik stojantiesiems į kolegijas.
Įstatymo nuostatos padėtų siekti pagrindinio tikslo aukštajame moksle – kokybės.
Ministerija pateikė Seimui svarstyti naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją. „Įstatymo nuostatos padėtų siekti pagrindinio tikslo aukštajame moksle – kokybės. Ypač būtų svarbus sprendimas dėl sutarčių įteisinimo, minimalaus stojamojo balo įvedimo, taip pat perėjimo nuo studijų programų prie studijų krypčių akreditavimo. Tai suteiktų aukštosioms mokykloms platesnes bendradarbiavimo galimybes“, – sakė ministrė.
Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui kelti doktorantų stipendijas. Nuo spalio mėnesio jos didėja ketvirtadaliu. „Keldami doktorantų stipendijas norime sudaryti sąlygas gabiems jaunuoliams rinktis mokslininko karjerą“, – pabrėžė A. Pitrėnienė.
Ministerijos ir asmeninio ministrės dėmesio sulaukė ir nuolat žinių siekiantys suaugusieji. Siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir skatindama suaugusiųjų švietimą, ministerija parengė neformaliojo saugusiųjų švietimo programą iki 2023 m. Didžiuliu studentų skaičiumi ir susidomėjimu galintys pasigirti Trečiojo amžiaus universitetai bei švietimo asociacijos 23 projektams įgyvendinti iš Vyriausybės biudžeto šiais metais sulaukė 289 tūkst. eurų.
Tai tik maža per 100 dienų A. Pitrėnienės vadovaujamos ministerijos atliktų darbų. Visi jie ministrei pamažu padeda įgyvendinti jos pagrindinį siekį – kad visi švietimo ir mokslo bendruomenės nariai turėtų geras sąlygas mokytis, dirbti ir gauti kokybišką išsilavinimą.
