Algos specialistams – socialiniams pedagogams, psichologams, logopedams, pagalbos mokiniui specialistams ir kitiems darbuotojams – anksčiau buvo išmokamos mokinio krepšelio lėšomis, kurias paskirstydavo mokykla.
Psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir paslaugoms apmokėti turėjo būti numatyta ne mažiau 3 ar 4 proc. mokinio krepšelio lėšų.
Dar 6 ar 7 proc. savivaldybėms skirtų mokinio krepšelio lėšų minėtoms reikmėms galėjo paskirti pačios savivaldybės.
J.Mickus: ministerija į problemą nekreipė dėmesio
Nuo šių mokslo metų pradžios dėl švietimo pagalbos mokiniui ir mokytojams specialistų veiklos finansavimo, paskirstydamos mokymo lėšas, sprendžia tik savivaldybės.
Pedagoginiams darbuotojams, kuriems už darbą mokama iš mokymo lėšų, darbo užmokesčiui, išeitinėms išmokoms ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms ir kompensacijoms mokėti, savivaldybės taip pat gali skirti specialias tikslines dotacijas.
Vietoj 6 ar 7 proc. nuo lėšų ugdymo planui įgyvendinti nuo šiol savivaldybės gali perskirstyti tik 2 proc.
„Problema buvo seniai, bet ji ryškiai pasirodė [...], ministerija į ją nekreipė dėmesio“, – apie lėšų stygių 15min pasakojo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
Iki šių metų pabaigos išsisuks
Asociacija, kaip teigė patarėjas, atliko 53 savivaldybių apklausą ir išsiaiškino, kad specialiosios tikslinės dotacijos švietimo pagalbai mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai stygius – 16,6 mln. eurų.
Tiesa, 7 savivaldybės apklausoje nedalyvavo.
„Būtų apie 20 mln. eurų [reikalinga] esamiems etatams išlaikyti, – pažymėjo J.Mickus, kalbėdamas apie 2019 metų savivaldybių biudžetus. – Tai – milžiniška suma.“
Anot jo, švietimo pagalbos mokiniui ir mokytojams specialistų išlaikymui šįmet savivaldybės papildomai skyrė 12,5 mln. eurų iš savo biudžeto.
Iki šių metų pabaigos, J.Mickaus teigimu, savivaldybės dar išsivers su turimomis lėšomis.
„Kai kurios savivaldybės dar neturėjo išskirsčiusios 6 ar 7 proc., kurie buvo iki rugpjūčio 31 dienos. Kitas dalykas, dar šįmet buvo skiriami nauji pinigėliai etatiniam (etatiniam mokytojų apmokėjimo modeliui įgyvendinti – 15min) ir dar buvo perskirstytos lėšos. Na, šiems metams, kur trūksta, [savivaldybės] pridės iš savo biudžeto“, – kalbėjo savivaldybių atstovas.
Ministrė pasiūlė keisti teisės aktus ir ieškoti lėšų
Finansavimo trūkumo klausimą J.Mickus kėlė ir praėjusią savaitę Seime vykusiame Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje. Jame dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė siūlė problemą spręsti keičiant teisės aktus, taip pat – išsiaiškinti, koks yra „realus“ lėšų poreikis, ir dėl to kreiptis į Finansų ministeriją.
„Tikrai reikia daug drąsos ir valios atidengti problemas, ir kai problemos atsidengia, pasirodo jų skauduliai“, – posėdžio metu kalbėjo ministrė ir pridūrė, kad anksčiau „dangstėme, kad [...] specialioji pagalba dalinai finansuojama mokytojų atlyginimų lėšomis“.
J.Mickaus teigimu, problemą galėtų išspręsti tik pakankamas finansavimas.
„Norint pakeisti teisės aktą, įstatymą, – čia ne savaitės reikalas. O čia reikia skirti pakankamą sumą lėšų, kad ta funkcija būtų įgyvendinama“, – 15min nurodė jis.
Komiteto posėdžio metu jis pažymėjo, kad į ministeriją dėl papildomo finansavimo buvo kreiptasi ne kartą, tačiau lėšų esą skirta nebuvo.
Švietimo ir mokslo komitetas prie šio klausimo žadėjo sugrįžti trečiadienį. Dėl švietimo pagalbos teikimo savivaldybėse Švietimo ir mokslo ministerija penktadienį taip pat planuoja susitikimą su Lietuvos savivaldybių asociacija.
