Anot jos, taip pat bus koreguojamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas – tarp veiklos sričių, kurios yra finansuotinos iš lėšų, nepanaudotų išmokant socialines pašalpas, bus įrašyta švietimo pagalbos specialistų teikiama pagalba.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) švietimo pagalbos specialistų –socialinių pedagogų, psichologų, logopedų, pagalbos mokiniui specialistų, bibliotekininkų, kitų darbuotojų – etatų išlaikymui kitiems metams prašė skirti 20 mln. eurų.
LSA patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, komentuodamas priimtą sutarimą, užsiminė, kad skiriamas finansavimas problemos neišsprendžia.
„Žingsnis yra padarytas, tai yra gerai, bet problema nėra išspręsta. Manau tų 10 mln. trūks“, – teigė J.Mickus.
Jeigu savivaldybėms papildomi finansai nebus skirti, jos, kaip anksčiau tikino LSA atstovas, yra pasiruošusios atleisti specialistus.
Anot J.Petrauskienės, anksčiau švietimo pagalbai ir kitoms funkcijoms įgyvendinti buvo skiriamos mokytojams numatytos lėšos.
„Ši sritis daugybę metų per menkai finansuojama, – kalbėjo J.Petrauskienė. – 10 mln. eurų yra tas pirmas žingsnis, kuris poreikį tenkina.“
Praėjusią savaitę ji teigė, kad 20 mln. eurų „tikrai nėra tas poreikis, kurį objektyviai galima būtų pagrįsti“.
Kitąmet ministerija žada vertinti, ar švietimo pagalbos sričiai lėšų pakanka.
Lėšų stygiaus švietimo pagalbos mokiniui ir mokytojams specialistams problema išryškėjo po to, kai nuo rugsėjo įsigaliojo naujas mokyklų finansavimo modelis – įvestas klasės krepšelis.
Diskusija dėl etatinio apmokėjimo modelio
Pagrindinis trečiadienį vykusio Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio klausimas buvo etatinis mokytojų apmokėjimo modelis. Posėdžio metu Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas pristatė priimtą susitarimų protokolą dėl etatinio modelio apmokėjimo.
Su juo galite susipažinti čia.
Posėdžio dalyvė, išklausiusi pristatymo, pareiškė, kad protokole išdėstyti punktai neatitinka to, „kas buvo ministerijos posėdy“.
„Nieks nesikalba su mumis. Toks įspūdis susidarė, kad iš anksto buvo išprotokoluota, – dėstė ji.
– Ta profsąjunga kuri streikuoja ir išsako savo požiūrį, su jais buvo nesikalbama.“
Ministrė J.Petrauskienė tvirtino, kad rengiant etatinio mokytojų apmokėjimo modelį veikė darbo grupė, tartasi su profsąjungomis, o įvesti modelį numatyta pagal Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
„Viskas kas buvo sakoma, buvo rašoma viešai, ekrane“, – teigė ministrė.
Ji sutiko su pasakymu, kad protokole yra išdėstytos detalės, bet jos, anot J.Petrauskienės, labai svarbios.
„Jei detalių neišspręsime negalime kalbėti apie poslinkį“, – sakė ji.
Streiką Lietuvos ugdymo įstaigose koordinuojančios profsąjungos vadovas Andrius Navickas pažymėjo, kad norint atnaujinti ugdymo procesą reikia tartis su tais, kurie jį yra sustabdę. Mokytojai, anot jo, nebenori grįžti į darbą.
„Turim susitarti kaip ir kada keliam [mokytojo] valandos įkainį“, – teigė A.Navickas ir pridūrė, kad mokytojai keliauja į ministeriją derėtis.
Ministrė J.Petrauskienė tikino, kad po Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio vyksta susitikti su premjeru, vėliau – su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos atstovais dėl švietimo pagalbos specialistų finansavimo klausimo.
Žurnalistams po posėdžio ministrė teigė, kad susitikimas su profsąjungomis suplanuotas ketvirtadienį, bet ministerijos durys esą atviros visiems.
Streikas tęsiasi
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, antradienį iš 2 tūkst. Lietuvos ugdymo įstaigų streikuoja 73-ijų jų mokytojai.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) koordinuojamas streikas trečią savaitę vyksta nepaisant to, jog ŠMM paskelbė radusi sutarimą su profsąjungomis, kaip tobulinti etatinio apmokėjimo sistemą.
LŠDPS nurodo, kad į sutarimų protokolą yra įtraukti patogūs, kitų profsąjungų, bet ne jos siūlymai.
Trečiadienį profsąjunga pranešė esanti suinteresuota, kad vaikams būtų atnaujintas ugdymo procesas, žadėjo atvykti į Švietimo ir mokslo ministeriją derėtis. Jeigu reikės, likti ministerijoje per naktį.
„Nors turime tėvų ir vaikų palaikymą, tačiau jaučiame atsakomybę už juos, be to, iš Seimo ir Prezidentūros girdime raginimus pagaliau susitarti, todėl iš ministerijos nepasitrauksime tol, kol nebus pasiektas susitarimas“, – panešime žiniasklaidai cituojamas LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.
Ministerijos atstovai susitikimą su švietimo profsąjungų atstovais planuoja ketvirtadienį.
LŠDPS nuo rugsėjo įvestą etatinio apmokėjimo tvarką vadina absurdiška ir reikalauja jos atsisakyti – įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams.
„Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse“, – nurodo profsąjunga.
Įvedant etatinį apmokėjimo modelį siekta atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų. Pritaikius modelį, ministerijos duomenimis, užmokestis kilo 70 proc. mokytojų.
Opozicija dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo ir kitų klausimų švietimo ir mokslo ministrei J.Petrauskienei inicijavo interpeliaciją.
