Nors atlygis už pareigas neblogas, bet...
Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė informavo, kad ne tik „Raudonkepuraitė“ neturi direktorės, nuolatinių vadovų nėra „Ąžuoliuko“ ir „Gintarėlio“ ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Kodėl niekas nebenori dalyvauti konkursuose? Juk vadovų atlyginimai gerokai didesni už eilinių auklėtojų ar mokytojų. Štai, pavyzdžiui, tame pačiame posėdyje buvo svarstytas klausimas apie Kintų pagrindinės mokyklos direktorės Astos Gužauskienės atlyginimo padidinimą 180 eurų, kadangi jai buvo suteikta II vadybininko kategorija.
B.Tekorienė sakė, kad kandidatus atbaido ir keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, ir nustatyta 5-erių metų kadencija, ir nėra aišku, kokie pasikeitimai gali įvykti įvedus bazinį etatinį darbo užmokestį. Tuomet vadovams lyg ir vadybinių kategorijų nebeliks, nors mokytojams ir auklėtojams kvalifikacinės kategorijos turėtų išlikti.
Mokinių mažiau, pinigėlių irgi
„Sodros“ pateiktais duomenimis, trečdalis (apie 10 tūkst.) visų bendrojo ugdymo mokytojų gauna 420 eurų „ į rankas“, o vidutinis atlyginimas tesiekia 520 eurų. Tai lemia mažas pamokų krūvis, ypač sudėtinga situacija kaimo vietovėse, kur komplektų skaičius minimalus, o klasėse mokosi 10-12 mokinių. Esant tokiai situacijai, ypač sunku pritraukti jaunus specialistus, kadangi jų atlyginimas už tą patį darbą gali būti net trečdaliu mažesnis, nes jie neturi kvalifikacinės kategorijos, o nuo jos, nuo darbo stažo, nuo pedagoginių valandų skaičiaus ir priklauso atlyginimų dydis.
Mokinių skaičius irgi turi įtakos atlyginimams – mokytojas gali turėti daugiau pamokų ir didesnų koeficientą. Bet jei vyr. mokytojas, turintis 15 metų darbo stažą, už 18 pamokų gali su minimaliu koeficientu gauti 474 eurus, o su maksimaliu tik 483 eurus – tai ar verta dėl tų kelių eurų „plėšytis“?
Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje neliko 60 mokyklų, penktadalis vaikų vežiojama geltonaisiais autobusiukais į kitas mokyklas. Šilutės rajone irgi vyko mokyklų tinklo optimizavimas: Inkakliai buvo prijungti prie Švėkšnos, Pašyšiai prie Juknaičių, Gardamas prie Žemaičių Naumiesčio, Rusnė prie Šilutės Pamario, Trasėdžiai prie M. Jankaus pagrindinių mokyklų.
Ištuštėjusios patalpos galėjo sutaupyti lėšų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtais duomenimis, 2015 m. mokinių ugdymui buvo išleista 452 mln. eurų (1,4 tūkst. vienam mokiniui), o 179 mln. eurų (566 eurus vienam mokiniui) savivaldybės skyrė pastatų priežiūrai: šildymui, valymui ir kitoms paslaugoms, nesusijusioms su ugdymo procesu. Instituto specialistų skaičiavimu, jeigu savivaldybės racionaliai sutvarkytų mokyklų tinklą, kai kurios galėtų sutaupyti 2,8 mln. eurų kasmet.
Sudėjus visas savivaldybes, būtų galima sutaupyti apie 22 mln. eurų, kuriuos galima būtų paskirti mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir kitoms ugdymo priemonėms pirkti.
Ir nors Lietuvoje mokyklų sumažėjo vos ne pusiau, tačiau lėšų švietimui iki šiol neužtenka. Užburta karuselė: nyksta mokyklos, regionuose mažėja gyventojų skaičius, mažėja biudžeto pajamos, tuomet vėl taupoma, optimizuojamas mokyklų tinklas, mažėja žmonių ir vėl viskas iš pradžių. Per vienerius metus (2015 -2016) mokinių skaičius sumažėjo 56 savivaldybėse, todėl 43 savivaldybės reorganizavo mokyklų tinklą, struktūriniai pertvarkymai įvykdyti 67 mokyklose.
