Prieš porą savaičių savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parlamentaras Rimantas Dagys paviešino įstatymo projektą, kuriame numatoma didinti algas prokurorams ir jų pavaduotojams. Labiausiai algos augtų apygardų prokuratūrų specializuotų skyrių vyriausiesiems prokurorams – 952,65 euro (iki 2309,85 euro, neatskaičius mokesčių). Mažiausiai – 508,95 euro – didėtų apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų algos (iki 2375,1 euro).
Pagrindinis argumentas pritarti prokurorų atlyginimų kėlimui yra tas, kad šiam didinimui neprašoma papildomų asignavimų iš biudžeto. Kaip nurodoma, algos neva didėtų iš vidinių rezervų, nes pastaruoju metu prokurorų sumažėjo 200-ais. Tačiau Seimo narys Algirdas Sysas abejoja, kad didinimui lėšų prokurorai sukaups iš vidinių resursų.
„Nurodoma, kad planuojamam algų padidinimui reikės 5,5 mln. eurų per metus. Tačiau, jei tikėtume prokuratūros teikiamais skaičiais, sutaupyta yra 2,5 mln. eurų. Vadinasi, mes pirma priimsime įstatymą, o paskui reikalausime iš Finansų ministerijos, kad trūkstama suma būtų padengta, nors svarstomame biudžeto projekte tokiam didinimui nėra numatyta nė cento“, – DELFI tvirtino parlamentaras.
Antradienį paaiškėjo, kad prokurorų įkandin pasekė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), paprašiusi didinti atlyginimus greitai ir nemažai. Projekte, kurį pateikė Vytauto Bako vadovaujami Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, STT specialisto alga didėtų nuo 913–1076 eurų iki 1192–1358 eurų.
Prokurorams – šimtai eurų, dėstytojams – darbas taksi
Kol vieni laukia atlyginimo padidėjimo bent 500 eurų, kiti tiek vos uždirba. Dar ne taip seniai žiniasklaidoje nuskambėjo Klaipėdos universiteto dėstytojos Dalios Kiseliūnaitės istorija. Profesorė prisipažino universitete uždirbanti vos 155 eurus, mat dėl mažėjančio studentų skaičiaus dėstytojai beliko 0,2 etato krūvis. D.Kiseliūnaitė netgi pamėgino įsidarbinti kasininke, tačiau dėl per aukštos kvalifikacijos dėstytojos kandidatūra nebuvo svarstoma.
Savo istoriją žiniasklaidai atkleidė ir Klaipėdos universiteto dėstytojas Jonas Šečkus, kuris, skaitydamas paskaitas, ne tik neuždirba, bet ir patiria nuostolį. Vilniuje gyvenantis mokslininkas dėstyti į Klaipėdos universitetą atvyksta penkioms dienoms per mėnesį, o už penktadalį etato gauna 90 eurų algą, kurią visą išleidžia degalams ir apsigyvenimui universiteto bendrabutyje.
Žiniasklaidoje vis pasirodo istorijų, kuomet dėstytojai, mokslo darbuotojai tampa taksi, „Uber“ vairuotojais, ir jų daugėja, – L.Gudžinskas.
Pasak jo, dėstymas daugumai lektorių, docentų nėra pagrindinis pajamų šaltinis. Daugelis turi kitos veiklos – ir susijusios, ir nesusijusios su jų specialybėmis. J.Šečkus pasakojo dėstantis ne tik Klaipėdos, bet ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete, dirbantis Geologijos įmonių asociacijoje, o laisvu laiku jau keletą metų vairuojantis taksi.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Liutauras Gudžinskas sako, kad istorijos, kada dėstytojams tenka dirbti per kelis darbus, – sisteminis reiškinys.
„Žiniasklaidoje vis pasirodo istorijų, kuomet dėstytojai, mokslo darbuotojai tampa taksi, „Uber“ vairuotojais, ir jų daugėja“, – kalba L.Gudžinskas.
Daugiau uždirba prekybos centrų darbuotojai
Pasak L.Gudžinsko, prokurorų atlyginimų didinimo kontekste aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimai atrodo labai prastai.
„Juolab kad prokurorų atlyginimai ir taip nebuvo labai žemi, o jų pakėlimas tokiu dydžiu, kiek iki šiol uždirba jaunieji tyrėjai, būtų neteisingas. Taip būtų siunčiamas blogas signalas bet kam, kas ketintų mokytis, užsiimti tyrimais ir matyti save Lietuvoje.
Viena iš didžiausių problemų, susijusių su šiais menkais mokslininkų, dėstytojų atlyginimais, yra „smegenų nutekėjimas“, kai žmonės tiesiog mato, kad tai yra visiškai neprestižinė sritis. Jai tenka skirti labai daug savo pastangų, nervų, aukoti asmeninį gyvenimą, o atpildas – gana menkas materialiąja prasme. Be abejo, mokslininkai, kaip ir kūrybos žmonės, dažnai neteikia prioriteto piniginiams klausimams, tačiau tai yra svarbu“, – teigia L.Gudžinskas.
Anot politologo, esama tyrimų, kurie rodo, kad šalys, kurios neskiria pakankamai lėšų kovai su socialine ir ekonomine nelygybe, viešosioms paslaugoms, paprastai turi kelti atlyginimus teisėsaugos darbuotojams, nes visuomenėje atsiranda įvairių įtampų, didėja nusikalstamumas.
„Vidutinis jaunųjų tyrėjų atlyginimas yra apie 500 eurų, docentų – apie 800–900 eurų. Šie skaičiai, aišku, aptakūs, nes jie skiriasi tarp aukštųjų mokyklų. Neišgyvendami iš vieno atlyginimo, tyrėjai eina papildomai dirbti kitose, kartais netgi keliose darbovietėse ir tuomet užsidirba daugiau, tačiau kur kas labiau persidirba.
„Sodros“ duomenys labai gerai iliustruoja tai, kad vidutinis kai kurių aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimas yra mažesnis nei kai kurių prekybos centrų darbuotojų atlyginimas. Mokslininkai Lietuvoje uždirba tiek pat arba mažiau nei kur kas žemesnės kvalifikacijos darbuotojai prekybos centruose. Nuo krizinio laikotarpio algos įšaldytos, o, turint mintyje infliaciją, ekonomikos augimą, atlyginimai ne tik nekilo, bet, santykinai žvelgiant, net ir krito“, – tikina L.Gudžinskas.
Po streiko – pažadai didinti atlyginimus
Pirmadienį Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė surengė aukštojo mokslo „laidotuves“. Po šio protesto pasigirdo Švietimo ir mokslo ministerijos pažadai, kad dėstytojų atlyginimai kils. Kaip pranešė naujienų agentūra ELTA, artimiausiu metu dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai kils 20 procentų, o per kelerius metus bus pakelti 50 procentų. Tai, dėstytojams ir kitiems aukštojo mokslo atstovams organizuojant protestus, pirmadienį vyriausybėje pranešė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Norint gerinti mokslo kokybę, reikia dėstytojams kelti atlyginimus. Darbo užmokestis artimiausiu metu kils 20 procentų, o 50 procentų atlyginimo kėlimo galima tikėtis tik per kelerius metus, nes finansavimas vyksta sistemiškai. Protestų rengti neraginu, nes ne viską sprendžia vyriausybė – juk atlyginimo augimą finansuoti gali ir pati aukštoji mokykla“, – sakė J.Petrauskienė.
Pasak ministrės, šiuo metu aukštojo mokslo finansavimo didinimui numatyta 22,6 mln. eurų suma, perskirstyta iš ūkio ir administravimo sektoriaus.
Tačiau L.Gudžinskas tikina, kad kol kas akademinė bendruomenė dėl tokių kalbų viltimi netrykšta, mat ministrės lūpose – per mažai aiškumo.
„Ministrė referuoja į tai, kad vyriausybė 22,6 mln. eurų žada skirti atlyginimų kėlimui, tačiau labai trūksta aiškumo, kaip tie pinigai pasieks auštojo mokslo darbuotojus. Universitetams bus skirta 16 mln., tačiau lieka neįskaičiuoti mokslo institutai ir jų darbuotojų atlyginimai. Taigi, klausimas, ar tos sumos užteks tam, kad atlyginimai kiltų 20 proc.
Sakyčiau, kad realus kilimas galėtų siekti 10–15 proc., tačiau klausimas, kam ir kaip tai bus skirta. Ministerija nieko nekalba, kokioms sritims, kaip pinigai ateis, ar bus skiriama jauniems tyrėjams, ar suma bus dalijama kitaip. Visa akademinė bendruomenė yra nežinioje“, – sako politologas.
