Profesija sportininką pasirinko pati
„Iš tiesų kelią į VDU ŽŪA susiradau netgi gerokai anksčiau nei tapau šios aukštosios mokyklos studentu. Automobilių sportu gyvenu nuo to laiko, kiek tik save prisimenu, nes tėtis dar visai mažą kartu veždavosi stebėti varžybų, o mamos brolis Leonas Vedeikis buvo garsus lenktynininkas. Techninių sporto šakų klubas „Inžinerija“, kuriam dėdė atstovavo, tuo metu buvo įsikūręs VDU ŽŪA ir sportininkai galėjo naudotis viskuo, ką tik akademija turėjo geriausio – mechanikos dirbtuvėmis, įranga, ekspertų patarimais. Pats nuo 14 – kos pradėjau lenktyniauti kartingais, vėliau persėdau į paties rankomis nuo varžtelio susirinktą automobilį“, – prisimena pašnekovas, prisipažindamas, kad jam tikrai nereikėjo spręsti galvosūkio, kur ir ką studijuoti baigus prestižinę Kauno „Saulės“ gimnaziją – tai turėjo būti tik inžinerijos studijos VDU ŽŪA.
Geri specialistai jau turi aukso kainą
Sportinėse ralio kroso, kroso, o vėliau ralio automobilių kovose R.Kupstas laurus skynė beveik 20 metų. Jo trofėjų rinkinyje – šių sporto rungčių Lietuvos, Baltijos šalių čempionatų nugalėtojo taurės, taip pat 2002 m. Europos autokroso I etapo pirmosios vietos laimėtojo apdovanojimas. Kartu pašnekovas yra ir kolegų pripažinimą pelnęs mechanikas, unikalios sportinių automobilių amortizatorių technologijos autorius.
Lenktynininkas pasakoja, kad tuo metu, kai pradėjo aktyviai sportuoti, verslo sponsorystės tradicijų Lietuvoje dar visiškai nebuvo, todėl dovanų netikėtai gautą seną golfuką dirbdamas dieną naktį naujam gyvenimui prikėlė vien savomis rankomis, įdėjęs minimaliai lėšų. Iš visų išardytų ir vėl surinktų agregatų kaprizingiausi ir įdomiausi pasirodė esantys amortizatoriai.
„Per sezoną pagaminu kelis šimtus sportiniams automobiliams skirtų amortizatorių. Pavienes detales atsisiunčiu iš Italijos, Kinijos, Vokietijos Švedijos. Visa kita tekinti ir suderinti tenka pačiam. Tai gana sudėtingas, subtilus, laiko ir žinių reikalaujantis darbas“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad jaunų inžinierių – kūrėjų, dirbančių su ugnele ir gebančių rasti sudėtingesnius techninius sprendimus, Lietuvoje sparčiai mažėja. Pas tokį specialistą užsakytos, pavyzdžiui, amortizatoriui reikalingos spyruoklės pačiam R.Kupstui dažnai tenka laukti ir pusmetį. Todėl pašnekovas neabejoja, kad inžinieriaus profesija darbo rinkoje įgyja aukso vertę.
Jaunimą skatina lyderystei
Savo gyvenimo be automobilio vairo neįsivaizduojančio R.Kupsto kaip ir daugelio mūsų planus gerokai pakoregavo dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas dar pirmasis karantinas. Tačiau pašnekovas jo metu persėdo ne ant sofutės, o ant dviračio ir su dar dviem bendražygiais per 8 dienas numynė 1140 km, išsikėlę tikslą apvažiuoti Lietuvos teritorijos perimetrą.
„Startavę Kybartuose sukome link Pagėgių, Palangos, Akmenės, Biržų. Iš ten – per Visaginą, Šalčininkus ir Lazdijus vėl grįžome į Kybartus tik jau iš kitos pusės“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad keliaujant dviračiu Lietuva atsivėrė visiškai nauju rakursu, atskleisdama skirtingų regionų skirtingą gamtos grožį, bet kartu leido geriau pastebėti ir nemažus ekonominio bei socialinio gyvenimo kontrastus.
„Keliaudamas per Lietuvą kaip VDU ŽŪA absolventas pastebiu, jog skirtinguose regionuose gyvenančių žmonių požiūris į žemės ūkio technologijas, aplinkosaugos dalykus labai skiriasi. Tikiuosi, mūsų jaunimui šie dalykai šiandien taip pat rūpi ir jis nori aktyviai dalyvauti pokyčių procesuose. Todėl raginčiau gyvenimo kelią besirenkančius jaunus žmones ne vytis madą ir kopijuoti draugų pasirinkimus, bet būti pilietiškiems ir patiems siekti lyderystės darant Lietuvą dar žalesnę, turtingesnę ir žinomesnę“, – reziumuoja daugkartinis Lietuvos automobilių sporto čempionas.
