Iš kauniečio atsiųstų palyginimų galima suprasti, kad būtent VDU perima KTU kiek anksčiau imtas taikyti vizualias įvaizdžio formavimo tendencijas. Ir nors KTU patvirtino jau anksčiau pastebėję, jog konkurentų sprendiniai – itin panašūs į jų, dėl galimo plagijavimo fakto niekur nesikreipta.
KTU atstovę labiausiai glumina tai, kad itin sutampa naujasis VDU ir nuo 2012 m. KTU naudojamas strategijos pristatymas.
„Studentai, socialiniai partneriai ne kartą siuntė VDU dizaino pavyzdžius, itin panašius į mūsų. KTU rinkodaros ir dizaino sprendimai yra laimėję eilę šalies ir tarptautinių apdovanojimų, esame sekami srities profesionalų, tad natūralu, kad kai kurios organizacijos, ieškodamos idėjų bei jų įgyvendinimo, remiasi lyderiais. Dirbame savo darbą, tad kaltinimams nelieka laiko“, – patikino KTU korporatyvinių ryšių direktorė Ornela Ramašauskaitė.
Ji nesutinka, kad tikrinių daiktavardžių mažosios raidės logotipuose, juodai baltos judesio fotografijos ir pan. yra šiuo metu madingas ir visų naudojamas stilius: KTU tokius elementus naudoja nuo 2013 m., yra sėkmingai įtvirtinęs savo vizualinį identitetą.
KTU atstovę labiausiai glumina tai, kad itin sutampa naujasis VDU ir nuo 2012 m. KTU naudojamas strategijos pristatymas.
„Kita vertus, KTU atsakingai ir įžvalgiai renkasi kryptis, todėl nėra blogai, jog ir kiti bandys jomis eiti“, – išvadą pateikė O.Ramašauskaitė.
VDU metė savus kaltinimus
Priešingai, gindama VDU, kaip idėjos pradininką, kalbėjo šio universiteto Komunikacijos vadovė Ina Žurkuvienė: „Džiaugiamės galėdami įkvėpti ir kitus Lietuvos universitetus ieškoti naujų ugdymo(si) modelių. Tačiau įvertinant tai, kad tarpusavyje universitetai turi laikytis akademinės etikos vertybinių nuostatų, pagarbos, idėjos negali būti nusavinamos.
2016 m. birželio 21 d. KTU paskelbė apie pradėsiančią veikti ugdymo programą „GIFTed.comm“, kuri yra beveik identiška VDU inicijuotai individualių studijų programai „Academia cum laude“. Pranešime spaudai apie „GIFTed.comm“ teigiama, kad to „kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose iki šiol nėra buvę“. Šis teiginys yra neetiškas ir melagingas: VDU apie „Academia Cum Laude“ veiklos pradžią buvo paskelbęs daug anksčiau, t. y. 2016 m. kovo 22 d. O pati idėja užgimė net prieš dvejus metus“.
Vasaros pradžioje dėl šio „sutapimo“ VDU pateikė skundą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui ir paprašė įvertinti akademinei etikai prieštaraujančius KTU veiksmus, steigiant naujas programas, studijų modelius ar kitas iniciatyvas, taip pat skelbiant informaciją visuomenei.
„Gaila, tačiau kontrolierius vis dar negali pateikti išvadų, nes KTU atsisako jam suteikti informacijos“, – patikino VDU atstovė.
Panašumams įtaką darė bendros tendencijos
Komentuodama strategijų panašumus, ji pabrėžė, jog VDU 4T strategija yra 2010 m. patvirtinto struktūrinių fondų projekto koncepcija. Tad ji gerokai ankstesnė nei 2012 m. KTU pradėtos taikyti 3T ar 5T strategijos. O štai KTU vizualų sugretinimo tyrimas yra atliktas paviršutiniškai, be gilesnio požiūrio į tendencijas, o nurodytos datos – klaidingos.
„Dabartinių grafinio dizaino tendencijų užuomazgos yra 1916 m. prasidėjęs dadaistinis judėjimas, siekęs paneigti bet kokius nustatytus ir priimtus estetikos, meno, literatūros suvokimo kanonus.
Dabartinės dizaino tendencijos remiasi šiais dadaizmo ir šveicariškojo stiliaus principais, kurie pabrėžia minimalizmą, aiškias linijas bei geometrines formas, monochromines spalvas, nuotraukos sutapatinimą su iliustracija arba jos pakeitimą, teksto dekonstruktyvizmą (raidė, žodis tampa iliustracija, estetiniu elementu, o ne tik informaciniu vienetu)“, – paaiškino I.Žurkuvienė.
Pasak jos, dar prieš pasirodant KTU naujajam logotipui, VDU išskyrė du stilius – oficialų ir neformalų, skirtą plačiajai auditorijai. Iki šių metų neformalaus stiliaus pagrindas buvo priešdėlių ir ženklų naudojimas. Taip atsirado vdu.uni, trumpiniai ba. (bakalauras) ir ma. (magistras).
Tokia analizė – neadekvati nei vieno, nei kito universiteto atžvilgiu. Natūralu, kad universitetai nori prisitaikyti prie šiandieninių tendencijų ir reaguoja į pokyčius greitai, – teigė VDU atstovė.
„Analizės autoriaus pastaba dėl nuotraukų žanro yra naivi. Daugelyje įstaigų darbuotojų nuotraukos pateikiamos portretinės fotografijos žanru. Jei taikytume tuos pačius analizės metodus KTU identitetui ir grafiniam dizainui, galėtume sudaryti tokią pat lentelę. Vienas iš pavyzdžių – ba. ir ma. grafinių trupinių naudojimas. VDU pirmą kartą panaudojo juos 2015 m., KTU – 2016 m. Tačiau tokia analizė būtų neadekvati nei vieno, nei kito universiteto atžvilgiu. Natūralu, kad universitetai nori prisitaikyti prie šiandieninių tendencijų ir reaguoja į pokyčius greitai“, – teigė VDU atstovė.
Pasak jos, šių metų pradžioje pradėtas kurti naujas universiteto vizualinis identitetas. Naujos įvaizdinės kampanijos šūkis – Išsilavinimas 360 laipsnių. Rato motyvo, 360 simbolikos, šrifto pasirinkimą įkvėpė apskritas heraldinis VDU logotipas, kurio centre yra žmogus.
„Tuo tarpu apskritimo detalės panaudojimas KTU stojamųjų kampanijoje yra sunkiau paaiškinimas sprendimas. Pastaruosius dvejus metus KTU kuriamame vizualiniame identitete dominuoja kampuotos geometrinės formos, juodai balta spalva. Remiamasi logotipu, kuris įkvėptas periodinės elementų lentelės“, – patikino I.Žurkuvienė.
Panašūs logotipai – ir užsienyje
Taigi abu universitetai kaltina vienas kitą galimu kopijavimu. Peržvelgęs pateiktus palyginimus, žodį tarė ir nepriklausomas ekspertas – Lietuvos grafinio dizaino asociacijos (LGDA) narys, „Moon Troops Creative Agency“ bei pakuočių dizaino portalo packageinpsiration.com įkūrėjas, ilgametės patirties darbe su žinomais Lietuvos prekės ženklais turintis Motiejus Gaigalas.
Pasak jo, ilgą laiką Lietuvos universitetai buvo konservatyvūs ir viena esminių vertybių laikė tai, kad veikia beveik visą amžių. Keičiantis rinkos poreikiams, būsimiems studentams ieškant konkurencingumo, jie nusprendė atsinaujinti kitaip nei tai daro daugelis.
„Mano akimis, tai buvo drąsus žingsnis, vertinant tai, kad ilgą laiką KTU puoselėjo konservatyvias vertybes. Tačiau paanalizavus labiau, KTU logotipas nebuvo pirmasis panašaus stiliaus. Ocad universitetas Kanadoje 2011 m. pristatė savo naują logotipą, kuris internete išplito kaip puikus ir drąsus universiteto vizualaus stiliaus atnaujinimo pavyzdys. Taip pat panašios stilistikos yra ir Rygos bei Barselonos universitetų logotipai.
Po daugiau nei metų, lyginant su KTU, VDU pradėjo naudoti „šiuolaikišką“ ženklą komunikacijoje. Sunku nuspėti, ar tai buvo numatytas strateginis žingsnis, ar labiau reakcija į KTU atsinaujinimą“, – patikino M.Gaigalas.
Mažųjų raidžių logotipe neturėtų būti
Jo teigimu, plagiato faktą įrodyti – labai sunku. Lietuvoje tai sprendžia LGDA. Dažnas reiškinys – „klaidinantis panašumas“, kuomet tai nėra plagiatas, tačiau vartotojas rinkdamasis gali suklysti.
„Vertinant VDU ir KTU ženklus, negalima būtų jų vertinti kaip plagiato, nes iš pirmo žvilgsnio jų nesupainiosi, taip pat jie nėra klaidinančiai panašūs. Nors tokie elementai, kaip tikrinių daiktavardžių rašymas iš mažosios raidės, yra gana reti. Manau, jie neturėtų būti palankiai vertinami, ypač universiteto logotipe. Įprastai tai siejama su progresyvumu bei šiuolaikiškumu.
Vis dėlto, kai du universitetai, esantys viename mieste, priima panašius sprendimus, galima daryti prielaidą, kad VDU priėmė šį žingsnį pamatę, kiek KTU gavo dėmesio ir kaip pasikeitė būsimų bei esamų studentų požiūris į patį ženklą“, – vertinimą pateikė M.Gaigalas.
Pasak jo, KTU naudojamas 3T bei vėliau naudoti žymėjimai 11T ir 5T, kurie iš pirmo žvilgsnio sunkiai suprantami nesusipažinusiai auditorijai, atrodo tikrai originalūs.
„Susidaro įspūdis, kad šią mintį VDU perėmė iš KTU. Nes tai nėra plačiai visuomenei žinomi generiniai terminai, kaip „3D“, „360 laipsnių“, „100 proc.“ ir pan, kurių panaudojimas gali būti atsitiktinis sutapimas“, – paaiškino M.Gaigalas.
Leidiniai – itin panašūs
Judančių žmonių vaizdavimas nespalvotose nuotraukose, anot eksperto, viena vertus, gali atrodyti kaip dizaino tendencijų bendrumas ar tiesiog atsitiktinumas. Juodai baltos nuotraukos yra labai mėgstamos dizainerių ir jos lengvai tinka prie visko, o judantys žmonės, simbolizuojantys progresą, yra viena iš esminių universitetų vertybių, komunikacinių žinučių.
Judančių žmonių vaizdavimas nespalvotose nuotraukose, anot eksperto, gali atrodyti kaip dizaino tendencijų bendrumas ar tiesiog atsitiktinumas.
„Ir vėl, vertinant tai, kad abu universitetai yra viename mieste, kur tikslinė auditorija – ta pati, darosi panašu į norą minti jau pramintu taku. O studijų leidiniai atrodo itin panašūs. Net „klaidinančiai panašūs“. Jei leidinius sukeistumėte vietomis ir paklaustumėte, kuris yra kurio universiteto, tikėtina, kad juos sumaišyčiau. Šriftai gali būti bendrų tendencijų įtaka, tačiau raudonos monochrominės nuotraukos leidinių dizaine yra ne kasdien sutinkamos“, – tolimesnius vertinimus pateikė ekspertas.
Pasisakydamas dėl kontaktų puslapio panašumo, jis pabrėžė, jog tai – bendra tendencija. Spalvotos nuotraukos sukuria chaosą, tad dizaineriai, siekdami harmonijos, renkasi juodai baltą spalvą.
„Nematant viso kelių metų komunikacijos konteksto, sunku visai tai įvertinti. Daugeliui panašumų įtaką padarė dizaino tendencijos, nes jos keliauja per visą pasaulį ir šiomis dienomis tai daro itin sparčiai. Vis dėlto, norėtųsi daugiau išskirtinumo vertybių, idėjų, komunikacijos ir grafine prasme, nes panašumas šioje srityje itin greitai pastebimas“, – išvadą pateikė M.Gaigalas, kurio daugiau nei 10 projektų buvo publikuota prestižiniuose tarptautiniuose dizaino portaluose.
