Tokių galvos skausmų neturi studentai Danijoje. Pasak Fox.lt tarptautinių studijų specialistės Ingos Kubiliūtės, aukštasis mokslas šioje valstybėje yra nemokamas visiems ES gyventojams. Tai yra investicija į gabius specialistus, keliančius šalies ekonomiką.
Paskaitose – realaus darbo simuliacijos
Toks aukštojo mokslo modelis pasiteisina – Danija patenka į pasaulio valstybių dešimtuką pagal BPV gyventojui. Dėl to čia įgyti aukštąjį išsilavinimą, dirbti ir pažinti Skandinaviją plūsta žmonės iš viso pasaulio. Gruodį besilankydama Business Academy Aarhus ir VIA university college Inga turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip vyksta paskaitos šiose aukštosiose mokyklose.
„Danijos universitetuose nėra bendro lavinimo dalykų. Vyksta tik į profesiją orientuotos paskaitos ir didelis dėmesys skiriamas praktikai. Taip studentas gauna maksimalią naudą per trumpiausią laiką. Visa informacija pateikiama labai tikslingai, todėl studentai universitete praleidžia tik keliolika valandų per savaitę“, – pasakoja specialistė. Pasak jos, studentai gali drąsiai derinti studijas ir darbą, o kai kurie netgi susiranda darbą pagal specialybę. Tai leidžia jiems dar labiau tobulėti profesinėje srityje.
Inga pastebi, kad studentai paskaitose nėra tik pasyvūs klausytojai – jie įtraukiami į užduotis. „Jau nuo pirmų paskaitų studentai ruošiami būsimam darbui, tad ir užduotys parinktos pagal realias darbo situacijas. Pavyzdžiui, VIA university college Materials Science and Product Design studijuojanti Andrėja gauna užduotį kartu su komanda išspręsti marškinėlius gaminančio kliento problemą – jie turi rasti būdą, kaip sukurti gamtai nežalingus marškinėlius. Studentų grupę sudaro tokia komanda, kokia dirba realioje įmonėje: inžinierius, marketingo specialistas, dizainieris ir kt.“, – pasakoja I. Kubiliūtė.
Tokios užduoties metu studentai internetu atliko tyrimą, atsižvelgdami į rezultatus pasiūlė marškinėlius kurti iš kanapių. Tada vyko į tokią tekstilę gaminančią įmonę paimti mėginio, pagal įvairius paramentrus, lygindami su medvilne tyrė jį laboratorijoje. Galiausiai pateikė įmonei rezultatus ir alternatyvas. Pasak I. Kubiliūtės, būtent tokios užduotys leidžia po studijų įsidarbinusiam žmogui iškart produktyviai įsilieti į darbo rinką.
Skirtingos metodikos padeda įsiminti
Tarptautinių studijų specialistė paskaitose pastebėjo labai daug įvairių metodinių priemonių. Dėstytojai yra kūrybingi, lankstūs ir stengiasi sudominti savo mokomuoju dalyku. Be to, diskutuojant, sprendžiant užduotis, netgi jas aiškinant kursiokui medžiagos įsimenamumas padidėja iki 60-ies procentų. Tuo tarpu klausantis teorinių paskaitų informacijos įsimenama 10 procentų – tik 6 minutės po vienos paskaitos!
Dalyvaudama Business Academy Aarhus marketingo paskaitoje ji kartu su studentais buvo įtraukta į interaktyvias varžybas. Poros sprendė įvairias situacines dilemas ir varžėsi, kuri jų greičiausiai tai padarys. Tokia užduotis skatino porininkus diskutuoti ir greit mąstyti.
„Vėliau dėstytojas pakvietė dalyvauti parodoje. Ant sienų buvo galima matyti vaizdus iš ankstesnėse paskaitose mokytos medžiagos. Porininkai turėjo savo žodžiais papasakoti, ką mato kiekviename paveiksle. Dėstytojas stengėsi paskaitos medžiagą dėstyti studentų amžiaus grupei suprantamomis temomis, pvz: užsiėmimą pristatė sulygindamas su televizijos šou, kuriame jo dalyviai turėjo pasakyti trumpą anekdotą. Jei kažkam nesisekė pasakoti, iš karto buvo pereinama prie kito dalyvio“, – įspūdžiais dalijasi I. Kubiliūtė.
Pasak jos, tuo paskaita nesibaigė – dėstytojas parinko keletą marketingo strategijos atvejų. Viena iš užduočių buvo grupėse išnagrinėti Sony Xperia marketingo strategiją. „Buvo sunku išlikti aktyviai visą laiką, bet nuolat bendradarbiavau, dalinausi savo idėjomis, studentai mane mokė nežinomų teorijų. Toks mokymo stilius reikalauja išeiti iš komforto zonos, tačiau kuria bendradarbiavimą ir mažina susivaržymą“, – sako I. Kubiliūtė. Anot jos, tai sukuria saugesnę aplinką dalintis idėjomis.
Universitetai bendradarbiauja su verslu
Dar vienas iš aukštojo mokslo Danijoje privalumų yra tai, kad vyksta glaudi sinergija tarp aukštojo mokslo ir verslo. Pasak specialistės, VIA university college puikus to pavyzdys. „Šiame koledže galima rasti negirdėtų studijų programų, tokių kaip Purchaising manager, retail deisgner, pattern design,value chain management. Visos šios programos yra sukurtos atsižvelgiant į verslo poreikį. Studentai yra ruošiami labai specifinei karjeros krypčiai.
Tai universiteto stiprybė, įsidarbinimo lygis siekia net 94 procentus. Programos, kurių įsidabinimo lygis krenta, mažinamos grupės arba naikinamos, nes praranda finansavimą“, – sako I. Kubiliūtė. VIA university college taip pat turi labai stiprų tiksliųjų mokslų fakultetą, specialybės gana siauros, kaip pavyzdys Global business engineering, tai verslo vadovai paruošti dirbti inžinerijos srityje.
Tai tik vienas iš pavyzdžių, tačiau visi Danijos universitetai glaudžiai bendradarbiauja su verslo sektoriumi. „Lietuvoje mes dažnai girdime frazę „bendradarbiavimas su universitetais“. Tačiau kas tai iš tiesų yra, paliekama vaizduotei. Danijoje vyksta abipusė nauda: universitetai ruošia kvalifikuotus specialistus ir juos pristato verslui pagal jo poreikį, o absolventai atitinkamai gauna gerai apmokamas darbo vietas.
Valstybės investicija taip pat atsiperka: teikiant kokybiškas paslaugas, kuriant kokybiškus produktus atsiranda didelė jų paklausa“, – sako Fox.lt atstovė. Tai lemia būtent specializacijos, nes nėra tiek daug bendro pobūdžio studijuojamų programų, kad būtų daug vienodos profesijos atstovų, o į konkrečias pozicijas – nebūtų išvis. Taip, kaip yra Lietuvoje.
Visgi, I. Kubiliūtė pataria ketinantiems studijuoti Danijoje atidžiau pasinagrinėti studijų programas ir universitetus tinkalapyje www.fox.lt. Jame galima nemokamai konsultuotis su Danijoje studijuojančiais lietuviais, kurie papasakos apie universitetus, žmones, įsidarbinimo galimybes ir netgi parodys, kaip užpildyti stojimo dokumentus.
