Šiemet sueina jau septyniolika metų nuo Bolonijos susitarimo, pradėjusio vieną garsiausių pasaulyje aukštojo mokslo projektų. 1999 metais 29 Europos valstybės susitarė dėl vieningos Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimo, siekdamos padidinti Europos aukštojo mokslo patrauklumą, kokybę, paskatinti Europos vertybių sklaidą bei studentų ir dėstytojų judumą.
Šiandien šis projektas laikomas Europos pasididžiavimu ir vadinamas vienu sėkmingiausių pasaulyje švietimo megaprojektu. 2012 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė Paul Gaston knyga „Bolonijos iššūkis“, kuriame buvo galima aptikti tokią antraštę: „Ko Jungtinių Valstijų aukštasis mokslas turi pasimokyti iš Europos ir kodėl yra svarbu, kad mes iš jos pasimokytume“.
Iki tol patraukliausia aukštojo mokslo šalimi laikytos Jungtinės Amerikos Valstijos sunerimo, o Europos valstybės įsitvirtino ir toliau darosi vis patrauklesnės trečiųjų šalių ir pačių JAV studentams, renkantis studijas užsienyje.
Akivaizdu – projektas pasiteisino. Iki tol patraukliausia aukštojo mokslo šalimi laikytos Jungtinės Amerikos Valstijos sunerimo, o Europos valstybės įsitvirtino ir toliau darosi vis patrauklesnės trečiųjų šalių ir pačių JAV studentams, renkantis studijas užsienyje. Ar Lietuva, kuri taip pat buvo tarp Bolonijos proceso signatarių, taip pat pasinaudojo šiais laimėjimais? Apie tai kalbamės su Bolonijos proceso koordinavimo struktūrų ekspertais Raimonda Markevičiene (Vilniaus universitetas) ir Giedriumi Viliūnu (Mykolo Romerio universitetas).
Atsiliepdamas į diskusijas dėl šiandieninio Lietuvos aukštojo mokslo kokybės G.Viliūnas pozityviai vertina dabartinę situaciją: „Šiandien Lietuvos aukštąjį mokslą tiek Europos, tiek pasaulio mastu drąsiai galime vadinti vidutinišku ir tai yra gerai. Kad prilygtume geriausiems pasaulio universitetams, be abejo, dar daug ko trūksta, tačiau reitinguojant visus 4000 Europos universitetų, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos neabejotinai įsitaisytų tarp pirmųjų 500, o pasaulio mastu iš beveik 20 000 aukštųjų mokyklų atsidurtų tarp pirmo-antro geriausiųjų tūkstančio.
Tarptautiškumas – skambutis pasitempti
Bolonijos proceso sėkmės paslaptis ir kartu tikslas – tarptautiškumas. Tai daugialypis reiškinys, apimantis ir aukštojo mokslo organizavimą, ir studijų turinio aspektus.
„Kas yra tarptautiškumas aukštajame moksle šiandien? Tarptautiškumas pasireiškia keliomis dimensijomis, viena jų – virtuali. Prieš mėnesį vykusioje Nyderlandų pirmininkavimo ES tarybai konferencijoje Amsterdame vienas olandų dėstytojas pasidalino savo patirtimi, kuri prieš 10 metų būtų atrodžiusi neįtikėtina. Internetinėje erdvėje jis paskelbė tarptautinio terorizmo studijų dalyką, kurį per pusmetį studijavo 15 000 studentų. Tiek studentų apmokyti įprastu būdu gali nepavykti net per visą gyvenimą, tačiau technologijų ir tarptautinio švietimo dėka tai tampa realybe“, – pabrėžia G.Viliūnas.
Pasak R. Markevičienės, aukštojo mokslo tarptautiškumas daro įtaką ne tik studentų tobulėjimo procesui bei dėstytojų ir studentų ryšiui, bet ir apskritai keičia visos visuomenės mąstyseną. Tiesa, anot jos, Lietuvoje tarptautiniai studentai vis dar nėra pakankamai integruojami.
Lietuvoje tarptautiniai studentai vis dar nėra pakankamai integruojami.
„Nors ir turime nemažą skaičių tarptautinių studentų, vis dar nesame tarptautiški. Atvykęs jaunimas yra tarsi institucija institucijoje – atskirti. Garsiosios studijų mainų programos „Erasmus +” svarbiausias tikslas yra pakeisti visą vidinę aukštojo mokslo institucijos mąstyseną. Tam itin svarbūs trumpalaikiai mainai. Ne veltui finansavimas duodamas ne pilnoms studijoms. Studentams viešint ribotą laiką, jie neturi galimybės perimti visų papročių bei išmokti vietos kalbos, taigi šalis siekdama efektyvios komunikacijos yra priversta keistis ir tobulėti – tobulinti infrastruktūrą, paslaugas ir pritaikyti jas viso pasaulio piliečiams.“
Tarptautinė studijų patirtis yra daugiau nei kokybiškos žinios ar tam tikros srities įgūdžiai – tai gebėjimas komunikuoti su daugiakultūre aplinka, savarankiškumas.
G. Viliūnas ir R. Markevičienė vienbalsiai teigia, jog studentų tarptautiškumas vertinama savybė ir darbo rinkoje. Tarptautinė studijų patirtis yra daugiau nei kokybiškos žinios ar tam tikros srities įgūdžiai – tai gebėjimas komunikuoti su daugiakultūre aplinka, savarankiškumas, suvokimas, jog daugelyje situacijų yra daugiau nei viena tiesa ar vienas sprendimo būdas, tai holistinis ir tolerantiškas mąstymas, kuris ypač vertinamas tarptautinėse ir jau pradedamas vertinti vietinėse įmonėse.
Ar Lietuva išnaudoja „protų importą“?
Aukštojo mokslo industrija – svarbi naujųjų laikų ekonomikos šaka. Australija – viena iš šalių, kurioje aukštasis mokslas jau yra viena iš trijų pagrindinių nacionalinės ekonomikos sričių. Pagal kuriamą bendrojo vidaus produkto dalį ji lenkia net daugelį sunkiosios pramonės ir aukštųjų technologijų sričių. Taip pat aukštasis mokslas vertinamas ir Jungtinėje Karalystėje. Aukštojo mokslo industrija jau sėkmingai formuojama ir mūsų kaimyninėje Estijoje. Tačiau Lietuvoje aukštasis mokslas vis dar tebėra traktuojamas tradiciškai – kaip nacionalinių išlaidų, o ne pajamų sritis. Jo visapusiška įtaka šalies ekonomikos augimui tebėra nematoma ir neišnaudojama. Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kuri savo strateginiuose dokumentuose yra numačiusi mažinti universitetinio aukštojo mokslo prieinamumą.
Vienas pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo sektoriaus bruožų, lyginant su kitomis šalimis, šiandien tebėra studentų eksportas.
Vienas pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo sektoriaus bruožų, lyginant su kitomis šalimis, šiandien tebėra studentų eksportas. Įsigilinę į tarptautinę statistiką suprantame, jog šis terminas tinka dar dviem trečdaliams pasaulio šalių, ypatingai Rytų Europoje. Aukštojo mokslo populiarumas tarptautiniame kontekste tiesiogiai priklausomas nuo šalies žinomumo.
Natūralu, jog Lietuva, kurios pusę amžiaus nebuvo pasaulio valstybių žemėlapyje, nėra viena populiariausių, renkantis stažuočių, praktikos, studentavimo šalį. Kad patrauktume kitų šalių studentus reikalingos tarptautiniu mastu žinomos, aukštus mokslinių tyrimų rezultatus demonstruojančios mokslo institucijos, patrauklūs studentų miesteliai, taip pat ir kryptinga aukštojo mokslo pasiekimų komunikacija. Vis dėlto pastebimi akivaizdūs pokyčiai. Pamažu Lietuva atsiranda tarp užsienio studentų pasirinkimų – šiandien sulaukiame 1,5 tarptautinių mainų studentų mažiau nei išsiunčiame.
„Europai senstant, darbo jėgos importas tampa vis aktualesnis. Kovodami su artėjančia demografine krize, savo iniciatyva galėtume importuoti ne bet kokią, o intelektualią darbo jėgą ir padedant aukštajam mokslui ją adaptuoti pagal mūsų šalies poreikius. Geras universitetas ir jo tarptautiniai santykiai gali atgaivinti šalį.
Didelėms kompanijoms mūsų šalyje trūksta IT darbuotojų, reikalaujama jų paruošti daugiau, tik bėda ta, kad nebelabai yra, ką ruošti. Aukštojo mokslo potencialas mūsų šalyje didžiulis. Mes galime prikviesti daugiau dėstytojų, mokslininkų bei studentų iš užsienio, tačiau tam Lietuvos aukštąjį mokslą reikia tikslingai sustiprinti ir pritaikyti. Lietuvos aukštasis mokslas pajėgus parengti 1,5 kartų daugiau studentų nei jų yra šiandien. Galėtume tai išnaudoti ir pritraukti tarptautinių studentų srautus“, – sako G. Viliūnas.
Strateginių pokyčių nacionaliniu bei instituciniu lygmeniu pasigenda ir R. Markevičienė.
„Pastebimas trūkumas Lietuvos aukštajame moksle – studijų programų dubliavimas. Turime programas lietuvių kalba, kurias studijuoja lietuviai, dažnai tas pačias programas siūlome ir anglų kalba. Jos vadinamos komercinėmis ir jose kartu gali mokytis ir lietuviai, ir užsieniečiai. Tai didina užsienio studentų atskirtį akademinėje bendruomenėje, aukštojoje mokykloje, Be to, dubliuodami programas visai neracionaliai panaudojame savo išteklius. Nyderlanduose originalios magistro studijos visiems be išimties studentams dėstomos tik viena kalba ir tai yra anglų“, – sako R. Markevičienė.
Lietuvos aukštasis mokslas neatsilieka, tačiau siekiant didesnės naudos valstybei ir visuomenei turėtų būti priimama daugiau strateginių sprendimų ir, žinoma, jų laikomasi. Tolerantiškoje ir lanksčioje visuomenėje yra sudaromos patrauklios sąlygos tiek kurtis didelio kalibro įmonėms, tačiau tokios pat sąlygos kuriamos ir aukštajam mokslui, kuris yra sėkmingos ekonomikos pagrindas. Intelektą pritraukiančios šalys tokios, kaip Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ar Olandija, įgyja daugiau perspektyvų ir ateities garantijų. Šiose gretose turi atsirasti ir Lietuva.
