Užtat atrandami nauji ugdymo, vertinimo ir motyvacijos skatinimo būdai.
Kodėl be naujausių technologijų pamokose nebeapsieisime, aiškina elektronines pratyvas EMA praėjusiais mokslo metais išbandžiusios mokytojos Regina Kaušienė bei Nijolė Toleikytė.
Mokymosi procesas su tekstais, vaizdais ir garsais
Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokytoja Nijolė Toleikytė neslepia – vadovėlis seniai negali suteikti tiek žinių, kiek kompiuteris ar mobiliosios technologijos.
„Šiandien kompiuterį labai dažnai ir plačiai naudojame lietuvių kalbos pamokose, kadangi mokymasis nebegali apsiriboti tik vadovėliu, kurio turinys nėra taip greitai atnaujinamas kaip skaitmeninių mokymosi priemonių, be to, nemažai skaitmeninių išteklių (žodynų, enciklopedijų, literatūros kūrinių, garso įrašų, vaizdo medžiagos ir pan.) yra nemokami ir jais gali naudotis ne tik mokytojas, bet ir kiekvienas mokinys“, – sakė lietuvių kalbos mokytoja.
Jos teigimu, tai sudaro galimybes aktualizuoti mokymosi turinį, jį sieti su įvairiais šiuolaikiniais kontekstais, mokinius paskatinti atrasti, tyrinėti, naudotis įvairiais skaitmeniniais žodynais, žodiniais, vaizdiniais ir garsiniais tekstais.
Tuo metu privačios mokyklos „Šaltinėlis“ bei Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo licėjaus „Forumas“ chemijos ir gamtos mokytoja Regina Kaušienė teigė puikiai pažįstanti mobiliąsias technologijas, nes pati yra dalyvavusi skaitmeninių užduočių kūrimo procese.
„Įtraukti išmaniuosius telefonus ir planšetes į mokymo procesą mane paskatino vienos mergaitės klausimas: „Ar bus reikalingas planšetinis kompiuteris?“. Pagalvojau, jog iš tiesų jis turėtų būti naudojamas pamokose. Technologijos viena vertus, padeda rasti informacijos, kurios nėra vadovėlyje, antra – per animaciją ar vaizdą geriau suprasti sudėtingus dalykus. Ir mokytojai jau nebereikia visaip skeryčioti rankomis aiškinant, kaip, pavyzdžiui, augalai gauna ir panaudoja šviesos energiją: žiūrime įvairius vaizdo siužetus ar animaciją“, – kalbėjo R.Kaušienė.
10-ukai – už pergales klasės „Safaryje“
5-6 klasių moksleiviams yra sukurta atskira svetainė „Gamtos mokslai 5–6 klasėms“ su įvairiomis gamtos tematikos interaktyviomis užduotimis – svetainėje netgi yra galimybė elektroninėje erdvėje atlikti laboratorinį darbą. Tačiau mokytoja R.Kaušienė pastebėjo, jog tokio amžiaus vaikams atrasti reikiamą informaciją yra per sudėtinga. Todėl dažniausiai jiems konkrečiai nurodoma, į kokį tinklalapį reikia nueiti ir į kokią informaciją atkreipti dėmesį.
N.Toleikytė sako, jog lietuvių kalbos ir literatūros mokymuisi mokiniai naudoja ne tik visiems prieinamus skaitmeninius išteklius, kuriuos siūlo mokslo institutai (Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių tautosakos ir literatūros institutas), bet ir Ugdymo plėtotės centro skaitmeninę lietuvių kalbos mokymosi svetainę, kur gausu skaitymo, rašymo, klausymo užduočių, animacinių filmų.
„Pagaliau šiuolaikiniai mokiniai yra ne tik kompiuteriais kuriamo turinio vartotojai, bet ir jo kūrėjai – mokykloje turėjome integruotus lietuvių kalbos ir IT projektus, kurių rezultatas – 5– 6 klasių mokinių sukurtos elektroninės „Šeimos receptų knygos“, skaitytų knygų reklamos, filmai literatūros kūrinių motyvais“, – pasakojo N.Toleikytė.
Praėjusiais mokslo metais jai teko dirbti su elektroninėmis lietuvių kalbos pratybomis EMA penktai klasei, kurios orientuotos į kalbos pažinimo gebėjimų ugdymą.
„Šios pratybos labai naudingos tuo, kad yra parengtos diagnostinės užduotys, kuriomis nustatomas mokinio mokymosi lygis, tuomet mokytojas gali jam skirti mokymosi galimybes atitinkančias užduotis. Gana gerai apgalvota ir motyvavimo sistema: kiekvienas mokinys visus metus kaupė taškus ir dalyvavo žaidime-lenktynėse (klasės „Safaryje“), už įveiktus tam tikrus lenktynių etapus galėjo gauti prizą – 10 balų“, – sakė N.Toleikytė.
Labiau sudomina sunkiai vietoje nustygstančius vaikus
R.Kaušienės mokoma klasė taip pat išbandė elektronines pratybas. Tačiau vaikams buvo leista pasirinkti: elektroninės ar įprastos pratybos. Mokytojos nuostabai, dalis mokinių vis tik rinkosi senąjį būdą.
Gamtos bei chemijos mokytoja teigiamai įvertino tai, jog elektroninės pratybos leidžia mokytojui parinkti skirtingas užduotis pagal skirtingus vaikų gebėjimus. Taip pat bent pusė užduočių reikalauja mąstyti, daryti išvadas – kitaip tariant, vien kažką žinoti nebeužtenka.
„Tikiu elektroninių pratybų efektyvumu, tik reikia jas protingai naudoti. Tai nereiškia, kad vaikai sėdės įnikę į jas visą pamoką – kartais užtenka 10 minučių“, – pabrėžė R.Kaušienė.
Elektroninės pratybos leidžia kiekvienam vaikui įrašyti jo atliktos užduoties apibendrinimą, patarti, ką jis darė ne taip. Tačiau, R.Kaušienės teigimu, norint tokią refleksiją pateikti kiekvienam vaikui, ženkliai išaugtų mokytojo krūvis. Ji pridūrė, jog elektroninių pratybų užduotis teigiamai įvertina ir vaikai, ir jų tėvai – jos yra įdomios.
N.Toleikytė teigia, jog pamokose kompiuteris ir vadovėlis vis dar vienas kitą papildo, tačiau ji yra pastebėjusi, jog sunkiau dėmesį sutelkiantys vaikai noriai atlieka skaitmenines interaktyvias užduotis.
„Akivaizdu, kad jos prikausto jų dėmesį, įtraukia. Skaitmeninės mokymosi priemonės teikia daugiau galimybių pačiam mokiniui kontroliuoti mokymosi procesą, greitai gauti atsaką. Labai naudingos tos užduotys, kurios turi automatinę vertinimo funkciją ir mokinys iškart gauna atsakymą, ar gerai atliko, o jei suklydo, gali pasitikrinti ir ištaisyti savo klaidą. Skaitmeninės mokymosi priemonės šiuo metu lenkia lietuvių vadovėlius galimybe diferencijuoti užduotis – jos pateikiamos skirtingo sudėtingumo lygiais. Tikiuosi, kad ir lietuvių kalbos vadovėliai ta linkme tobulės“, – vylėsi N.Toleikytė.
Iššūkis: ar mokiniai nepamirš, kaip rašyti?
Simono Daukanto progimnazijos mokytoja teigė, jog nors gausu elektroninių užduočių, ji stengiasi išugdyti puikius rašymo ranka įgūdžius.
„Mano praktika rodo, kad mokiniai, rašydami ranka, daugiau stengiasi paisyti rašybos ir skyrybos taisyklių nei rašydami kompiuteriu, nes tam įtakos turi susiformavusi SMS rašymo ir bendravimo socialiniuose tinkluose kultūra, kuri daro poveikį ir rašymui ranka. Taigi šiuos reiškinius turėtume stebėti, analizuoti ir ieškoti veiksmingų sprendimų“, – vieną iš technologijų keliamų iššūkių pastebėjo lietuvių kalbos mokytoja.
Elektroninėse pratybose skatinamas rašymas naudojant lietuviškus rašmenis – tai yra nauja patirtis mūsų mokiniams, kurie iki šiol elektroninėje erdvėje rašė tik žinutes ir taip, kaip išmanė.
O kaip žala akims? N.Toleikytė mano, jog svarbu padėti vaikui suvokti ribas – užduotys iš elektroninių pratybų ar tos, kurioms reikia naudoti kompiuterį, toli gražu nėra atliekamos kiekvienoje lietuvių kalbos pamokoje.
„Kadangi klasėje tėra vienas kompiuteris ir multimedija, skaitmeninių pratybų panaudojimas per pamoką yra ribotas. Tokias diferencijuotas skaitmenines užduotis aš paprastai skiriu mokiniams atlikti namuose, kad kiekvienas galėtų dirbti sau tinkamu laiku, savu tempu. Po to, kai jas ištaisau, aptariame rezultatus, grįžtame prie tų dalykų, kurie mokiniams sunkiau sekėsi“, – sakė N.Toleikytė.
R.Kaušienė svarsto, jog patogiausia klasėje būtų dirbti su planšetėmis, tačiau kol kas reta mokykla gali sau tai leisti – ne vien dėl to, kad reikia įsigyti daug planšetinių kompiuterių – juos turėtų sekti legali programinė įranga, stebėjimo ir valdymo sistemos.
„Vis tik manau, kad tik laiko klausimas, kada tai ateis – technologijos vis tik pinga“, – prognozavo R.Kaušienė.
