Už pradinukų pratybas – 50 eurų
Kaip socialiniame tinkle piktinosi vienas tėvas, siūlęs „pakalafiorinti“ moksleivių pratybų temą, vien pradinukų pratybos tėvams kainuoja apie 50 eurų. O jei vaikas ne vienas, o trys, kaip jo giminaitės šeimoje? Jo manymu, šiuo atveju lazda yra smarkiai perlenkta ir net gali būti, kad bandoma, kaip Lietuvoje įprasta, „prastumti“ vieną projektą. Esą matant, kad sąsiuviniai pardavinėjami už gerokai didesnę kainą negu jie verti, pirmiausiai kyla mintis apie protekciją.
Čia ne „šnapsas“: noriu – geriu pigesnį, noriu – brangesnį, nenoriu – išvis negeriu.
Prie pasipiktinusio tėčio kaipmat prisijungė kiti. Atsirado ir tokių, kurie savo lėšomis yra išleidę ne vieną knygą ir žino, kokia gali būti pratybų sąsiuvinio savikaina – esą apie 2 eurus, įtraukiant visus su jo leidyba susijusius kaštus.
„Klausimas valdžiai – ar mūsų vaikų ugdymas neturėtų būti prioritetinė veikla? Kodėl nėra pažabojamas leidyklų (ar galbūt kieno nors kito) apetitas? Juk tos pratybos turėtų būti tvirtinamos Švietimo ir mokslo ministerijos. Sakysite, kad tai privataus verslo reikalas? Manau, ne šiuo atveju. Juk vaikai yra mūsų ateitis ir naudotis tuo, kad tėvai vis tiek pirks savo vaikams tai, kas reikalinga, manau, mažų mažiausiai niekšiška. Juk negali rinktis – turi naudoti tai, kas patvirtinta ministerijos… Čia ne „šnapsas“: noriu – geriu pigesnį, noriu – brangesnį, nenoriu – išvis negeriu“, – tema sulaukė ir štai tokių, itin griežtų vertinimų.
Jauna mama: ar man nevalgyti porą mėnesių ir nemokėti už butą?
Tėvų, kuriems tenka išleisti savo vaiką į mokyklą sukandus dantis, ne vienas. Į 15min redakciją kreipėsi jauna mama, kuri taip pat negaili kritikos valdžios atstovams.
Kaip žmogui, gaunančiam minimalų atlyginimą, išleisti vaikus į mokyklą?! Nevalgyti porą mėnesių, nemokėti už butą ir nepirkti drabužių.
„Išleidusi vaiką į mokyklą supratau vieną dalyką. Žmonės, kurie sako, kad niekas nepabrango, turi tiek pinigų, kad juos gali leisti neskaičiuodami, arba neturi vaikų...
Negaliu sakyti, kad galime sau leisti mažiau nei kitos šeimos, tačiau šį kartą man pasirodė nebenormalu.... Mokytoja liepė nusipirkti dvejas 5 klasės matematikos pratybas ir uždavinyną. Nuėjau į knygyną, pasakiau pavadinimus, dar prigriebiau natų sąsiuvinį. Kasoje man sako: 17,41 euro! Žinoma, sumokėjau, nes neturiu kitos išeities, juk vaikui reikia į mokyklą. Tačiau mintyse mąstau: nuo kada už pratybas pradėjome mokėti po 20 litų?
Juk tai tik vieno dalyko pratybos, o reikės jas pirkti ir kitoms pamokoms, ir ne po vienas. Todėl pasakymas, kad kiekvienais metais mažėja mokinių, manęs jau nestebina, nes pasiruošimas į mokyklą kainuoja nemažus pinigus, o jei vaikų ne vienas, tai aš vadinu „kosmosu“... Kaip žmogui, gaunančiam minimalų atlyginimą, išleisti vaikus į mokyklą?! Nevalgyti porą mėnesių, nemokėti už butą ir nepirkti drabužių... Valdžios galvoms siūlau susimąstyti ir pradėti galvoti apie augančius vaikus, o ne apie beraštę visuomenę ateityje“, – piktinosi 15min redakcijai parašiusi skaitytoja.
Tėvai mokomi gudrauti ir ieškoti pigesnių sprendimų
„Tyto alba“ vadovė Lolita Varanauskienė teigė, kad jos vadovaujama leidykla leidžia mažai mokymo priemonių, tačiau sutiko, kad jos iš tiesų nepigios. Kaip vieną išeičių, pašnekovė pasiūlė tėvams jas įsigyti internetu.
„Šiais laikais tėveliai raštingi ir gali tai padaryti. Taip pat įmanoma pirkti knygas tiesiai iš leidyklų. Kito kelio nėra, nes leidėjų uždarbis tikrai kartais menkesnis negu perpardavinėtojų, t. y. tų, kurie tuos vadovėlius parduoda. Tai faktas. Ar galima derėtis? Tai tas pats, kaip avis eitų pas vilką ir prašytų ją papjauti švelniai.
Jeigu valstybei rūpėtų, kad mokymo procesas vyktų sklandžiai, tikrai būtų daroma daugiau judesių ir ieškoma sprendimų. Dabar viskas užkraunama ant tėvų pečių. Visiškai suprantu, kad jie nepatenkinti.
Kalbant globaliai, jeigu valstybei rūpėtų, kad mokymo procesas vyktų sklandžiai, tikrai būtų daroma daugiau judesių ir ieškoma sprendimų. Dabar viskas užkraunama ant tėvų pečių. Visiškai suprantu, kad jie nepatenkinti. Situacija nėra gera. Deja, neturiu vilties, kad ji lengvės. Taigi belieka bandyti daryti „trumpus“ judesius – ieškoti tiesioginio kontakto su leidyklomis arba pirkti internetu. Tai bus gerokai pigiau“, – teigė pašnekovė.
Leidyklos TEV matematikos pratybos kainuoja net per 4 eurus. Jos atstovas taip pat siūlo panašią išeitį, kaip jo kolegė.
„Turbūt tokią kainą matėte knygynuose. Mūsų elektroninėje parduotuvėje pratybos kainuoja 2,80 euro. Taigi galite aiškiai matyti, kokį antkainį užsideda knygynai. Šiuo atveju mano patarimas tėvams – pirkti internetu. Knygų, kaip ir bet kokių kitų prekių, kaina kyla joms keliaujant į paskutinę prekybos vietą“, – teigė leidyklos laikinai einantis pareigas pardavimų vadovas Tadas Austys. Esą kuo daugiau tarpininkų apeisime, tuo prekė bus pigesnė.
Leidykla paaiškino, kodėl brangu
Bene daugiausiai mokomosios literatūros leidžiančios leidyklos „Šviesa“ atstovai, teigia, kad Lietuvoje Švietimo įstatymas numato, kad mokinys vadovėliais naudojasi nemokamai, o individualiomis mokymosi priemonėmis, kurias sudaro pratybų sąsiuviniai, rašymo priemonės, skaičiuotuvai, asmeniniai kompiuteriai ir kita – aprūpina tėvai.
Panaši tvarka galioja daugelyje Europos šalių, išskyrus švietimui daug didesnį finansavimą negu Lietuva skiriančioje Švedijoje, kurioje visos mokymosi priemonės yra finansuojamos savivaldybės lėšomis. Kita vertus, yra šalių, pavyzdžiui, Airija, kur tėvai turi vaikams nupirkti viską – ir visus vadovėlius.
„Apie švietimo finansavimo problemas kasmet diskutuojame su ŠMM ir politikais, nes tai išties opi tema. Šiuo metu valstybė sugeba nupirkti tik vieną naują vadovėlį vienam vaikui per metus, todėl kalbėti apie kitas priemones, kaip yra Švedijoje, pas mus dar labai anksti.
Šiuo metu valstybė sugeba nupirkti tik vieną naują vadovėlį vienam vaikui per metus, todėl kalbėti apie kitas priemones, kaip yra Švedijoje, pas mus dar labai anksti.
Kalbant apie pratybų sąsiuvinių kainą, žmonės pirmiausia galvoja apie popierių ir spaudą, tačiau rengiant pratybų sąsiuvinius dirba didelė komanda žmonių – leidinių vadovai, autoriai, metodininkai, redaktoriai, dailininkai ir pagalbinis personalas. Užduočių sąsiuviniai yra integruota mokomojo komplekto dalis, o jį kartu sudaro vadovėlis, mokytojo knyga, papildomos užduotys.
Naujausi mokomieji komplektai turi ir turtingą skaitmeninį turinį. Visos šios priemonės yra kuriamos tam, kad padėtų pasiekti geresnių mokymosi rezultatų – padėtų mokytojams dirbti, o mokiniams – įsiminti ir pritaikyti naujas žinias“, – teigė leidyklos viešųjų ryšių atstovė Rūta Latinytė.
Tėvai perka išmaniuosius telefonus, bet gaili pinigų pratyboms
Pasak jos, tėvų indėlis į vaiko mokymąsi yra labai svarbus – turėdami daugiau priemonių, knygų, papildomos mokomosios literatūros vaikai labiau domisi, įsigilina ir pasiekia geresnių rezultatų. Žinoma, visa tai sukurti ir įsigyti kainuoja, tačiau popierinės pratybos iki šiol yra vienas iš labiausiai prieinamų sprendimų.
Mes sukuriame ir labai daug įdomaus skaitmeninio turinio, tačiau įsivaizduokite, kas nutiktų, jei visiems reikėtų įsigyti ne pratybas, o nešiojamus ar planšetinius kompiuterius ir programų licencijas.
„Mes sukuriame ir labai daug įdomaus skaitmeninio turinio, tačiau įsivaizduokite, kas nutiktų, jei visiems reikėtų įsigyti ne pratybas, o nešiojamus ar planšetinius kompiuterius ir programų licencijas.
Nors daug buvo kalbama apie pabrangusias gėles, maistą ir kitas prekes, mes nedidiname nei vadovėlių, nei pratybų sąsiuvinių, nei papildomos mokomosios literatūros kainų jau eilę metų. Siekiame, kad priemones galėtų įsigyti kuo daugiau mokinių, kad visi mokiniai turėtų vienodas galimybes mokytis. Suprasdami, kad ne visi įstengia aprūpinti vaiką mokymosi priemonėmis, stengiamės padėti vargingiausiai gyvenantiems moksleiviams“, – tikino pašnekovė.
ŠMM nuo atsakomybės nusiplauna: pratybos nėra privalomos
ŠMM informavo, kad ministerijoje sudaryta darbo grupė po derybų ir diskusijų su įvairiomis interesų grupėmis buvo inicijavusi vadovėlių tvarkos ir jų ekspertavimo pakeitimą. Vienas iš pakeitimų – pataisyta Švietimo įstatymo 70 str. redakcija, kad pratybų sąsiuviniais mokinius aprūpina jo tėvai (pratybų sąsiuviniai išbraukti iš individualių priemonių). Tačiau kol kas ši nauja tvarka nėra patvirtinta.
2015 metų rugsėjo 23 d. ministrė Audronė Pitrėnienė raštu kreipėsi į savivaldybių merus pasisakydama prieš bet kokias nesavanoriškas rinkliavas mokyklose (remontams, užsienio kalbų vadovėliams, pratybų sąsiuviniams ir pan.). Dar kartą priminta, kad pratybų sąsiuviniai mokykloms nėra privalomi.
Panašų atsakymą iš ŠMM yra gavę ir tėvai. Jis cituojamas socialiniame tinkle „Facebook“: „Švietimo ir mokslo ministerija pratybų ir jų užduočių netvirtina ir skatina pedagogus pačius kūrybiškai rinktis medžiagą pagal bendrąsias programas, ne remtis vienu pratybų rinkiniu, o ugdyti pasaulio pažinimą kuo įvairesnio pobūdžio kūrybingomis užduotimis. Ministerija neskatina naudoti pratybų, jos niekada nebuvo privalomos. Mokytojai laisvi apsispręsti, ar jas naudoti, ar tai bus veiksminga“.
