Verčiant pažodžiui, prancūzų žodis entrepreneur reiškia teatro, cirko vadovą, pramoginių renginių organizatorių. Tačiau jau daug dešimtmečių šis daugeliui lietuvių dar naujas tarptautinis ekonominis terminas reiškia verslią asmenybę, gebančią išnaudoti esančias ir kurti naujas veiklos galimybes, įsisavinti inovatyvias technologijas.
„Lietuviai yra protingi ir darbštūs, tačiau verslumu nusileidžia amerikiečiams, skandinavams ar vokiečiams, nes yra išaugę kitokioje kultūrinėje aplinkoje. Todėl antreprenerystės gebėjimai yra kritiškai svarbūs mūsų studentams“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros lektorė, verslių komandų mentorė dr. Renata Urbonė.
Antrepreneriškumas ypač svarbus siekiant technologijas pritaikyti praktikoje. Sėkmingas jų naudojimas atveria pasaulinės rinkos duris. Tokio verslo apimtys ir pelningumas didesnis, jis yra įdomesnis nei tik vietinei rinkai skirtas produktas ar paslaugos.
Lietuviai yra protingi ir darbštūs, tačiau verslumu nusileidžia amerikiečiams, skandinavams ar vokiečiams, nes yra išaugę kitokioje kultūrinėje aplinkoje. Todėl antreprenerystės gebėjimai yra kritiškai svarbūs mūsų studentams“, – teigia R.Urbonė.
Pirmąjį šalyje technologijomis grįsto verslumo ugdymo kursą inžinerinių ir fundamentaliųjų mokslų studentams pasiūlęs KTU jau džiaugiasi pirmaisiais rezultatais – lietuvių sukurtas projektas „Project EXO“ pateko tarp penkių geriausių Silicio slėnio inovacijų konkurso verslo idėjų.
Verslus – nebūtinai verslininkas
Neretai antreprenerystės sinonimu vartojamas terminas verslumas, tačiau KTU dėstomo Technologinės antreprenerystės kurso vadovė profesorė Monika Petraitė pabrėžia, kad antrepreneriškas žmogus nebūtinai turi kurti savo verslą.
„Daugelyje organizacijų, pavyzdžiui, KTU, dirba verslūs, veiklūs specialistai – antrepreneriai, kurie vysto inovatyvias mokslo, studijų, vadybos praktikos idėjas. Yra žmonių, kurie save realizuoja visuomeninėje veikloje. Tipiškos socialinės antreprenerystės apraiškos yra „Baltųjų pirštinių“, „Darom“ akcijos. Tai reiškia, kad antrepreneriškas žmogus nebūtinai turi kurti savo verslą. Tačiau jis visada nusiteikęs imtis iniciatyvos ir aktyviai spręsti tiek profesinę, tiek visuomeninę problemą.
Kalbant populiariai, antreprenerystė – tai gebėjimas paversti žinias pinigais ar didesne nauda, nesvarbu kur dirbtum – ar organizacijoje, kaip samdomas darbuotojas, ar pats kurtum savo verslą“, – sako M. Petraitė.
Ji pastebi, kad Lietuvoje yra daug neantrepreneriškų verslininkų, kurie yra pasyvūs, neorientuoti į plėtrą, inovacijas, naujų darbo vietų kūrimą, o greičiau verslauja, siekdami sudurti galą su galu.
Pagrindas – patirtis
Nors antreprenerystė nėra naujas dalykas, pastaruoju metu visame pasaulyje iš esmės keičiasi jos dėstymo metodika. KTU Technologinės antreprenerystės kursas parengtas remiantis naujausia iš Silicio slėnio, Stanfordo, Berklio, Aalto universitetų parsivežta patirtimi.
„Einame koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis. Naujasis antreprenerystės dėstymo metodas grįstas patirtimi. Anksčiau tokiose studijose dažniau buvo taikoma atvejų analizė ir verslo plano rengimas. Verslo planas kartais vis dar reikalingas dalykas, tačiau tai nėra pagrindinės reikalingiausios žinios kuriant naują verslą. Kai taip greitai keičiasi rinkos sąlygos, verslo planas per greitai pasensta, o jo prielaidos, vos tik pradėjus veikti, dažnai nepasitvirtina“, – teigia R. Urbonė.
Todėl svarbiau ne išmokti parengti gerą verslo planą, o, daug kartų susitinkant su klientais ir išsamiai su jais kalbantis, sudaryti teisingą veiklos modelį. Technologinės antreprenerystės kurso studentai, pasitelkdami technologijas ir bendraudami su realiais žmonėmis, turi rasti konkrečių problemų sprendimų.
Pavasario semestrą KTU startuos ir intensyvus antreprenerystės kursas magistrantams „Technologijų verslo vystymas“ (angl. „Technology venturing“).
„Šis kursas skirtas ne tik tiems studentams, kurie nori susipažinti su antrepreneryste, bet ir tiems, kurie nori uždirbti iš savo idėjų. Paskaitas ves dėstytojai, kurie yra patys sukūrę ir pardavę ne vieną verslą. Dirbsime iki pasiruošimo deryboms su investuotojais“, – sako M. Petraitė.
Sėkmės kelias į darbo rinką
Specialistų teigimu, būtent antreprenerystė yra būdas sukauptas žinias, patirtį išnaudoti konkretiems tikslams įgyvendinti, sėkmingai įsilieti į darbo rinką.
„Antreprenerystė yra tas raktas, o tiksliau – visraktis, ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio rinkas. Kai esi įgijęs antrepreneriškų gebėjimų, įpranti skenuoti tave supančią aplinką ir ieškoti joje galimybių. Kitaip tariant, įgyji gebėjimą matyti daug durų ir daug spynų, kurias gali atsirakinti“, – pasakoja mentorė R. Urbonė.
Antreprenerystė yra tas raktas, o tiksliau – visraktis, ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio rinkas, – pasakoja mentorė R. Urbonė.
Jai antrina KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros lektorė dr. Agnė Bakanovė: „Technologijų antreprenerystės kurso metu ugdomos kompetencijos yra pritaikomos veikiant bet kokiame kontekste, nes gebėjimas dirbti komandoje, mokėjimas tinkamai save pristatyti ir komunikuoti su kitais, analitiniai gebėjimai – tai ne tik antrepreneriams būtinos, bet ir darbdavių labai vertinamos kompetencijos“.
Taigi tiek antrepreneriško mąstymo skatinimas, tiek reikiamų žinių ir gebėjimų gilinimas yra svarbūs siekiant konkuruoti labai dinamiškoje ir prisotintoje įvairiausių siūlymų rinkoje.
Sulaukė pripažinimo Silicio slėnyje
Praėjusiais metais Technologijų antreprenerystės kurse susibūrusius KTU studentus lydėjo sėkmė Silicio slėnio inovacijų konkurse Kalifornijoje (JAV). Lietuvių sukurtas medicininei reabilitacijai skirtas projektas „Project EXO“ buvo nominuotas kaip viena iš penkių pačių inovatyviausių verslo idėjų.
Septynių skirtingų specialybių studentų komanda buvo pakviesti dalyvauti ir šiemet San Chosė valstybinio universiteto rengiamame Geriausio verslo plano konkurse.
„Project EXO“ tikslas – padėti sveikti sunkias traumas patyrusiems ligoniams. Šio projekto inovacija – tai egzoskeletas (roboto kostiumas) su virtualios tikrovės akiniais. Egzoskeletas yra tarsi išorinis žmogaus kūno kiautas. Prijungtas prie energijos šaltinio, jis padeda nejudantiems ir riboto judumo žmonėms lengviau atlikti judesius, treniruotis ir greičiau sveikti.
Nors pasaulyje yra ir kitų egzoskeleto technologija paremtų prietaisų, KTU studentų idėja vienintelė įtraukia virtualiosios tikrovės elementą.
