Kaip pranešė TILS, eksperimento esmė – trečių gimnazijos klasių moksleiviai prieš atsiskaitymus pasirašydavo po atsiskaitymo lape užklijuotu sąžiningumo pasižadėjimu „Aš pasižadu per šį atsiskaitymą nenusirašyti“.
Sąžiningumo pasižadėjimai paveikė rečiau nusirašinėjančius moksleivius: ketvirtadalis jų, nuo 49 proc. iki 36 proc., liovėsi nusirašinėti atsiskaitymų metu. Dažnai nusirašinėjančių moksleivių elgesys eksperimento metu nesikeitė.
Po eksperimento padaugėjo moksleivių, 25 proc. palyginti su 14 proc. prieš eksperimentą, nenorinčių atsakyti į klausimą apie bendraklasių sąžiningumą. Pasak TILS pranešimo, tai reiškia, kad sąžiningumo pasižadėjimai galėjo paskatinti moksleivius vertinti nusirašinėjimą neigiamai.
Rezultatai rodo, kad sąžiningi moksleiviai savo elgesiu bei vertybėmis skiriasi nuo bendraklasių. Jie yra pareigingesni, pasiruošę ir aktyvūs pamokų metu, geriau mokosi, yra kritiškesni sau. Tuo metu nesąžiningi moksleiviai yra linkę pateisinti savo elgesį ir kitus laikydami nesąžiningais. Jie du kartus dažniau, 87 proc. palyginti su 44 proc., nei sąžiningi bendraklasiai aplink save pastebi nusirašinėjimą.
„Manau, sąžiningumo pasižadėjimai gali tapti visiems prieinamu receptu nusirašinėjimui mažinti. Šis eksperimentas – priminimas mokytojams ir mokyklų vadovams, kad jie nebegali į šią problemą numoti ranka ir turi imtis iniciatyvos skatinti sąžiningą elgesį nuo mokyklos suolo“, – pranešime cituojamas TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Eksperimentas vyko 2015 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Dvylika Vilniaus apskrities mokyklų buvo suskirstytos į dvi grupes: šešiose iš jų buvo vykdomas eksperimentas, kitose – stebimas bendras moksleivių elgesys bei požiūris į akademinį sąžiningumą. Siekiant įvertinti eksperimento rezultatus, atliktos moksleivių apklausas abiejose mokyklų grupėse. Apklausti 706 moksleivius prieš iniciatyvą ir 699 iniciatyvos pabaigoje.
