Europos Komisijos paskelbtoje Europos inovacijų švieslentėje matyti palyginamoji ES valstybių narių situacija mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos srityse. Čia Lietuvos stiprybe yra įvardijamas aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius (201,3 proc. ES vidurkio). Tačiau vertinant pabaigusiųjų trečiąją studijų pakopą skaičius, 2021 m. nesiekėme net pusės ES vidurkio (48,1 procento), kai tuo tarpu bendras žmonių su aukštuoju išsilavinimu skaičius statiškai yra dvigubai didesnis nei ES vidurkis.
„Trečiosios pakopos studijas gali vykdyti ne kiekviena institucija, šios studijos taip pat yra įveikiamos tikrai ne kiekvienam, o tik žingeidiems, turintiems nenumalšinamą žinių troškulį, ambicingiems, atkakliems ir, kaip nebūtų keista, – kukliems, nes patenki į itin intelektualių žmonių aplinką“, – teigia VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė. Kasmet Vytauto Didžiojo universitete bakalauro studijas baigusiųjų skaičius svyruoja apie du tūkstančius, magistro – apie tūkstantį, tuo tarpu daktarų išleidžiama vos keletas dešimčių. Iš viso per daugiau kaip tris dešimtmečius po universiteto atkūrimo Vytauto Didžiojo universitete buvo parengta daugiau kaip 850 mokslo daktarų. Tačiau žinioms imlias ekonomikas kuriančiose valstybėse, tokiose kaip Vokietija, Kanada ar Pietų Korėja, doktorantūros studijas baigia kur kas didesni skaičiai žmonių. Prie to didele dalimi prisideda ir mokslo politika, finansavimas bei verslo įsitraukimas į šį procesą. Padidinus doktorantų stipendijas iki 924 Eur, susidomėjimas šiomis studijomis Lietuvoje taip pat gerokai padidėjo, pritraukiama nemažai ir užsieniečių, tarp jų ir Ukrainos piliečių.
VDU mokslo prorektorė įsitikinusi, kad investuoti į trečiosios pakopos studijas tikrai verta – tiek valstybei, tiek aukštojo mokslo institucijoms, tiek žinių siekiančiam žmogui. „Nors dažnai pabrėžiama mokslinių pasiekimų reikšmė, pavyzdžiui, ekonomikos augimui, tačiau šiais mokslo be sienų laikais mokslinių pasiekimų geografinė vieta nėra esminė. Juk išradimas sukuria pridėtinę vertę nebūtinai toje šalyje, kur buvo sukurtas. Pridėtinę vertę gali sukurti kvalifikuoti, kompetentingi, profesionalūs žmonės, pritaikydami „importuotus“ išradimus“, – įsitikinusi prof. Julija Kiršienė.
Doktorantūros studijų 30-metis: įvykis, kurį galima vadinti fenomenu
Trečiosios pakopos studijos užtikrina studijų bei mokslo ekosistemos tvarumą bei kartų kaitą aukštojo mokslo institucijose. „Šiemet šimtmetį švenčiantis Vytauto Didžiojo universitetas, kuris atkurtas buvo 1989 m., galima sakyti nuo nulio pirmiausia rūpinosi doktorantūros studijomis. Todėl bene pirmieji šio universiteto absolventai po atkūrimo buvo įvairių mokslo krypčių daktarai. Gauti valstybės akreditaciją vykdyti aukščiausios studijų pakopos lygio doktorantūros studijas yra itin sudėtingas, ilgai trunkantis procesas, todėl sunku net įsivaizduoti, kaip Vytauto Didžiojo universitetas jau 1992 metais sugebėjo priimti net 93 doktorantus 11-oje mokslo krypčių“, – teigia prof. Julija Kiršienė.
„Vytauto Didžiojo universitetas atkurtas kaip savarankiška, autonomijos ir akademinės laisvės principais besivadovaujanti aukštojo mokslo institucija, todėl universitete gimusios idėjos ir naujovės ženkliai įtakojo Kovo 11-osios aktu nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės mokslo ir studijų sistemos pertvarką. Ypač aktualu buvo kuo greičiau organizuoti ir pradėti Lietuvai naujas doktorantūros studijas, kurios atvertų ne tik galimybę atlikti mokslinius tyrimus ir apginti disertaciją siauroje mokslo kryptyje, bet ir suteiktų būsimam mokslininkui platesnį išsilavinimą įsisavinant gretutinių mokslo sričių pagrindus. Tai ir lėmė, kad 1992 m. pavasarį universitete buvo pradėtos jungtinės doktorantūros studijos. Atkreipkime dėmesį: pirmoji bakalaurų laida dar nebuvo pabaigusi studijų, o jau buvo priimami doktorantai. Esu tikras, kad šis neįtikėtinas atvejis šiais laikais nebūtų įgyvendintas“, – teigia tuometis universiteto mokslo prorektorius prof. Vytautas Kaminskas.
„Pirmaisiais 1989–1990 mokslo metais universitete dirbo tik keli profesoriai ir docentai. Tačiau nuo antrųjų mokslo metų padėtis ėmė gerėti. Suburti universiteto profesorius padėjo glaudus bendradarbiavimas su mokslo institutais – 1991 m. pavasarį buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 11 mokslo institutų ir į universitetą pakviečiamas tuometis mokslininkų „žvaigždynas“: literatūrologas Vytautas Kubilius, istorikas Antanas Tyla, kalbininkas Aleksandras Vanagas, etnologas Norbertas Vėlius, matematikas Vytautas Statulevičius, informatikas Laimutis Telksnys ir kiti institutų mokslininkai. Taigi Kaune pradėti rengti ne tik tiksliųjų mokslų, bet ir, kas ypač svarbu, humanitarinių bei socialinių mokslų daktarai. Priminsiu, kad per pirmuosius penkerius doktorantūros studijų metus buvo parengti 27 mokslo daktarai. Per atkurto universiteto veiklos pirmąjį dešimtmetį teisė teikti daktaro mokslo laipsnį buvo padidinta iki 19 mokslo krypčių, parengti 64 mokslo daktarai – tai daugiau nei tarpukario Vytauto Didžiojo universitete“, – prisimena prof. Vytautas Kaminskas.
Siūlomos tarptautinės studijų programos
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Vytauto Didžiojo universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu, kuris yra plačiausios aprėpties universitetas, vykdantis mokslinius tyrimus bei doktorantūros studijas humanitarinių, socialinių, gamtos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse. Nuo 2019 m. Vytauto Didžiojo universitetas doktorantūros teisę įgijo 24 mokslo kryptyse kartu su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijomis. Organizuojant doktorantūros studijas, VDU partnerės yra 18 Lietuvos aukštojo mokslo ir tyrimų institucijų. Vytauto Didžiojo universiteto priklausymas tarptautiniam aljansui „Transform4Europe“ suteikia galimybes ugdyti svarbiausias karjeros kompetencijas, susipažinti su geriausiomis tarptautinėmis praktikomis ir inovatyviais antreprenerystės metodais bei įgyti tarptautinės patirties. Čia kuriamos naujos, tarptautinės aukščiausios kokybės jungtinės bakalauro, magistro, doktorantūros studijų programos.
Universitete doktorantams sudaromos palankios sąlygos ne tik studijuoti, gilinti konkrečios mokslų krypties teorines bei metodologines žinias įvairiuose seminaruose ir doktorantūros mokyklose, atlikti savarankiškus mokslinius tyrimus, bet ir dalyvauti tarptautinės reikšmės moksliniuose projektuose, stažuotėse užsienyje, dėstyti paskaitas ir vesti seminarus VDU bei partneriniuose universitetuose.
