Nuo šių metų sausio 1 d. 10 proc. padidėjo ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai. Sužinota, kad ikimokyklines ugdymo įstaigas norima perduoti valstybės žiniai, nes pastarųjų kuruoti savivaldybės nebepajėgia.
E.Jesinas pedagogams žadėjo, kad 2016-ieji bus dosnesni: „Manau, kad turime „užauginti“ darbo užmokestį iki realiai biudžetinėms įstaigoms mokamų vidutinių algų, nors dabar Finansų ministerija ir SADM deklaruoja, kad mokytojo vidutinė alga yra apie 2600 Lt (753,01 eu), o realiai vidutinis mokytojo uždarbis – 1790 Lt (518,42 eu), atskaičius mokesčius — apie 1400 Lt (405,47 eu)“. Pasak profesinės sąjungos vado, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) to fakto nekvestionuoja ir viešai nerodo.
Ilgesnės atostogos
Planuojama, kad nuo rugsėjo 1-osios bendrojo lavinimo mokyklų vadovams ir pavaduotojams neliks kontaktinių valandų, atsiras galimybė jas turėti mokytojams. Mokyklų vadovai pedagogo statusą vis dėlto išlaikys, tad ir atostogos jiems truks ne kaip daugumai 28, bet 56 kalendorines dienas.
Manoma, kad finansuojant klasės komplektą, kaip daroma Estijoje, išėjus vienam mokiniui, pinigai liktų tie patys.
Teigta, kad nuo šių metų artėjančių mokslo metų pradžios nebebus minimalių darbo užmokesčio koeficientų pedagogams, ši kartelė bus kilstelėta iki dabartinių vidurkių. Taigi daliai mokytojų padidės atlyginimai. Bus išbandytas naujas „klasės krepšelio“ finansavimas dėl mažėjančio vaikų skaičiaus Lietuvoje. Teigiama, kad dabar, išėjus vienam mokiniui, pinigai iškeliauja kartu su juo, nors klasės komplektas ir mokytojai lieka, atlyginimus mokėti reikia. Manoma, kad finansuojant klasės komplektą, kaip daroma Estijoje, išėjus vienam mokiniui, pinigai liktų tie patys. Seimui pateiktame projekte numatoma, kad naują finansavimo modelį rengtų Vyriausybės sudaryta darbo grupė, o jį pradėti įgyvendinti siūloma jau nuo šių metų rugsėjo pradžios bent penkiose savivaldybėse, parinktose savanoriškai ir atsižvelgiant į jų grupes pagal gyventojų skaičių bei vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą.
Pasak E.Jesino, „R“ koeficientas padidėjo jau nuo šių metų pradžios, tačiau jis kils dar ir nuo rugsėjo 1-osios. „Kad pasiektume buvusį 2009 m. lygį, būtina iki 2020 m. algas pakelti 39 procentais. Iki 2022 m. ŠMM numačiusi pasiekti 6 proc. finansavimą nuo Bendro vidaus produkto (BVP), tačiau tai jau per toli“,— sakė pedagogų atstovas.
E.Jesinas informavo, kad 2014 m. valstybė švietimo sričiai skyrė 4,8 proc. nuo BVP. Šiemet sumažinta iki 4,4 proc. motyvuojant poreikiu kariuomenei stiprinti. „Argumentams pritariame, tačiau nereikėtų taip elgtis kitų sričių sąskaita. Pavyzdžiui, Estija kariuomenei skyrė papildomus 2 proc. nuo BVP, tačiau ir švietimui skiriama nemažai – net 7 proc. Minimali mokytojo alga ten siekia 900 eu (3107,52 Lt), o pas mus ŠMM kol kas tik svarsto, per kiek metų galės padidinti finansavimą švietimui iki 6 proc.“,— realią situaciją pristatė profsąjungos pirmininkas. Anot jo, švietimo įstaigos priklauso specifinei sričiai. Jų esą negalima lyginti su kitomis biudžetinėmis įstaigomis.
Siekia Estijos lygio
Planuose — atgaivinti ir sumažinti mokytojų pensinį amžių iki 55 metų. Teigiama, kad pedagogai dirba psichologiškai sunkų ir streso kupiną darbą, neretai kenčia mokinių agresiją. Manoma, kad dėl ankstesnės pensijos atjaunėtų pedagogų amžius, mat dabar daugumai mokytojų — per 50 metų.
Iš anksto pasitraukęs pedagogas nebegalės dirbti švietimo sistemoje, tačiau jis galės užsiimti kita veikla, taip pat ir korepetitoriaus. Siekiama įdiegti ir nemokamą perkvalifikavimo galimybę.
Pasak E.Jesino, sutarta, kad prie ŠMM bus suformuotas rentos fondas, kuriam jau sukaupta apie 1,7 mln. Eu (5,9 mln. Lt), iš kurių dabartiniams pensininkams pusmetį būtų mokama išmoka. Iš to paties fondo ir kitų lėšų būtų finansuojama renta mokytojams, pageidaujantiems palikti švietimo sistemą anksčiau. Vyksta derybos dėl amžiaus cenzo, kuris dabar yra 57 metai. Siūloma, kad mokytojas, nusprendęs atsisakyti pedagoginio darbo, kas mėnesį, iki jam sueis pensinis amžius, gaus 780 Lt (225,9 eu) išmoką, vėliau — užtarnautą pensiją. Iš anksto pasitraukęs pedagogas nebegalės dirbti švietimo sistemoje, tačiau jis galės užsiimti kita veikla, taip pat ir korepetitoriaus. Siekiama įdiegti ir nemokamą perkvalifikavimo galimybę.
Nyksta mokyklos
Susitikime D.Mažeikienė informavo, kad nuo 2016 m. Telšių mieste progimnazijomis taps Telšių „Ateities“, „Kranto“, „Germanto“, „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos. Jau nuo šių metų šiose švietimo įstaigose neberenkama devintokų klasė.
Luokės mokykla nuo 2014 m. tapo gimnazija. Švietimo įstaigos Viekšnalių skyrius kol kas nebus likviduotas. Ten duris neseniai atvėrė daugiafunkcis centras, kur yra įsikūrusios kelios klasės. „Ir baldai nauji nupirkti, tik vaikų nebeliko. Nejauku eiti pro tuščias loveles“,— apgailestavo D.Mažeikienė. Sužinota, kad daugiafunkcis centras juridinio statuso neturi, pastatas priklauso seniūnijai, yra išskirstytos veiklos.
Džiugi žinia tryškiečiams - – galiausiai, po antrosios akreditacijos, Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinė mokykla taps gimnazija. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos patalpose nuo 2016 m. įsikurs darželis „Raudonkepuraitė“. Kaip teigė vedėja, planuota nuo šių metų, tačiau finansavimas atiteko kitai mokyklai ir varniškių vaikai naujomis patalpomis džiaugsis kitąmet.
Netrukus Telšiuose atsiras nauja neformaliojo ugdymo įstaiga — menų (dailės ir muzikos) mokykla. D.Mažeikienė atkreipė dėmesį, kad rekonstruoto vaizdo vizualizacija jau buvo pasirodžiusi socialiniame tinkle „Facebook“. „Man nelabai gražiai atrodė, bet prie bendro vaizdo...“— nutęsė mintį D.Mažeikienė. Griovimo darbai pradėti, liko laukti pokyčių.
