LSS prezidento Eigirdo Sarkano įsitikinimu, politikų iniciatyva neracionali.
„Tai kokią problemą čia norima spręsti? Emigracijos? Studentų motyvacijos?“ – atsakyme 15min rašo jis.
„Bet kokiu atveju, toks siūlymas nėra racionalus ir tai ne tik nepadės spręsti problemos, bet dar labiau padidins emigracijos mastus ir apskritai mažins Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumą.
Mano nuomone, Lietuva turi imtis visų įmanomų priemonių, kad, pirma, būsimi studentai norėtų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, o antra, kad absolventams būtų sudarytos visos sąlygos likti Lietuvoje, o ne ieškoti patrauklesnių galimybių užsienyje“, – dėsto studentų atstovas.
Darbuotojų judėjimo laisvę užtikrina ES
Jei „tvarkiečių“ iniciatyva būtų įgyvendinta, ji, anot LSS, apribotų žmogaus laisves, o tai esą nepadėtų spręsti protų nutekėjimo problemos ilgalaikėje perspektyvoje.
„Geriausiu atveju, ši priemonė padėtų ją spręsti laikinam, prievolės trukmę atitinkančiam, trijų ar keturių metų laikotarpiui, o vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, tai lemtų nuolatinį nepastovumą bei lėšų, skirtų specialistų apmokymui darbo vietoje, švaistymą“, – nurodo studentai ir priduria, kad priėmus siūlomas pataisas didėtų tikimybė, jog mieliau būtų studijuojama užsienyje, kur tokių prievolių nėra.
„LSS nuomone, sutartimis ir ribojimais verčiant jaunus specialistus likti Lietuvoje, sunku kalbėti apie aukštojo mokslo tarptautiškumą ir konkurencingumą tarptautinėje erdvėje.
LSS atstovai primena, jog Europos Sąjungos Bendrijos sutartis užtikrina darbuotojų judėjimo laisvę, o priverstinį darbą draudžia tiek Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurioje nurodoma, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai rinktis darbą, tiek Europos žmogaus teisių konvencija“, – rašoma atsakyme.
Dirbti Lietuvoje turėtų 3 metus ir daugiau
Pagal antradienį „tvarkiečių“ registruotą pataisą, valstybei sudarius sąlygas įsidarbinti pagal įgytą specialybę, buvę studentai per 10 metų laikotarpį Lietuvoje turėtų išdirbti ne mažiau kaip 3 metus. Kitu atveju, tektų grąžinti studijų įmokas.
„Pasitaiko atveju kai studentas, kurio studijas finansavo valstybę baigęs studijas išvyksta į užsienį ir nelieka dirbti Lietuvoje, nes neturi tam motyvacijos, taip sukuriama situacija, kai už Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas ruošiami specialistai kitoms valstybėms“, – rašoma antradienį registruoto įstatymo projekto, kurį inicijavo Seimo narys Valentinas Bukauskas, aiškinamajame rašte.
Be jo teisės akto projektą teikia ir kiti parlamentarai: Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Kamblevičius, Juozas Imbrasas, Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava, Ona Valiukevičiūtė.
Analogiškų siūlymų buvo ir anksčiau
Jei Seimas siūlymui pritartų, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2019-ųjų rugsėjo 1 dienos.
„Tvarkiečiai“ ne pirmieji, kuriems kilo idėja įpareigoti asmenis, įgijusius išsilavinimą ne savo lėšomis, tam tikrą laikotarpį išdirbti Lietuvoje.
Pavyzdžiui, 2014 metais analogišką siūlymą iš Seimo tribūnos išdėstė tuomet Seimo konservatorių frakcijai priklausęs Kazimieras Kuzminskas.
2017-ųjų sausį premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad įpareigojimas trejus ar penkerius metus atidirbti po valstybės finansuotų studijų būtų normali praktika.
