Pasirengimą studijuoti geriausiai vertina gimnazijų mokiniai, beveik pusė jų teigia esą pasirengę siekti aukštojo išsilavinimo.
Trečdalis gimnazistų pasirengimą vertino neutraliai, kas dešimtas – neigiamai.
Prasčiausiai pasirengimą aukštojo mokslo studijoms vertina profesinių mokymo įstaigų moksleiviai – 16 proc. jų jaučiasi galintys studijuoti, 39 proc. pasirengimą vertina neutraliai, beveik trečdalis – neigiamai.
G.Jakštas: moksleiviai ne visada žino, kas jų laukia
Tyrimą atlikusio Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintauto Jakšto teigimu, kai kuriems moksleiviams trūksta informacijos, kuri leistų objektyviai įvertinti savo galimybes studijuoti – į aukštąsias mokyklas, nepaisant nuotaikos dėl pasirengimo, įstoja apie 60 proc. abiturientų.
„Dažnas moksleivis nesusiduria, tad natūralu, kad ne visada žino, ko iš jo bus tikimasi aukštojoje mokykloje ir kaip studijos skirsis nuo mokymosi mokykloje. Dažniausiai moksleiviai nuomonę apie studijas susidaro vadovaudamiesi informacija gauta iš artimųjų ar pasiekiančių juos per įvairias medijas, o vertinti savo galimybes jie linkę lygindami save su kolegomis. Reikia pastebėti, kad kai kurios aukštosios mokyklos rengia įvairias iniciatyvas, kuriomis moksleiviai kviečiami apsilankyti paskaitose, seminaruose, laboratorijose, susipažinti su būsimais dėstytojais. Manome, kad tokios iniciatyvos yra sveikintinos, jos sudaro galimybę moksleiviams bent iš dalies susipažinti su aukštąja mokykla, o kartu ir padeda apsispręsti dėl srities, su kuria norėtų sieti savo ateitį“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas G.Jakštas.
Kas antras moksleivis svarbiausiu pasirengimo studijoms komponentu nurodo motyvaciją.
Trečdalis moksleivių teigia, kad svarbiausia akademinis pasirengimas, o materialinis ir socialinis aspektas svarbiausiu atrodo kas penktam moksleiviui.
Vis dėlto, tyrimo rezultatai atskleidžia, kad labiau pasirengę studijoms jaučiasi moksleiviai iš finansiškai geriau apsirūpinusių šeimų.
Dėstytojai studijuojančiųjų atžvilgiu ne tokie optimistiški
Anot G.Jakšto, tokį moksleivių vertinimą galima laikyti iliustratyviu, kadangi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamo PISA tyrimo rezultatai rodo, kad moksleiviai iš labiau finansiškai pažeidžiamų šeimų kur kas rečiau laiko brandos egzaminus, juos išlaiko prasčiau ir vidurinį išsilavinimą įgyja rečiau, nei moksleiviai iš šeimų disponuojančių aukštesnėmis pajamomis.
Bakalauro studijų studentai savo pasirengimą studijuoti linkę vertinti geriau nei moksleiviai. Teigiamai pasirengimą studijuoti vertina du trečdaliai bakalauro studijų studentų.
Dėstytojai ne tokie optimistiški – ketvirtadalis jų savo studentų pasirengimą studijuoti vertina teigiamai. Pusė dėstytojų studentų pasirengimą įvertino neutraliai, o 24 proc. neigiamai.
Tyrimo duomenimis, trečdalis mokytojų mano, jog studijuoti yra pasirengę daugiau nei pusė jų mokinių. Mokytojų manymu, vidutiniškai 41 proc. baigiamųjų klasių moksleivių yra pasiruošę aukštajam mokslui.
„Ypač drastiški skirtumai atsiskleidžia pasirengimą vertinant pagal mokyklos lygį. Savo mokyklą prie stiprių priskiriantys mokytojai mano, kad pusė jų mokinių galėtų siekti aukštojo išsilavinimo. Tuo tarpu, mokantys silpnose mokyklose pozityviai vertina tik kas penkto moksleivio galimybes studijuoti. Taip pat skirtumai matomi tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų bei profesinių mokyklų. Profesinių mokyklų mokytojams atrodo, kad tik kas šeštas jų mokinys galėtų siekti aukštojo išsilavinimo“, – nurodo G.Jakštas.
Moksleiviai perka korepetitorių paslaugas
Apklausos duomenimis, 40 proc. moksleivių perka korepetitoriaus paslaugas ar papildomai mokosi kursuose, kad geriau pasirengtų brandos egzaminams. Kas antras perkantis papildomas mokymo paslaugas planuoja studijuoti aukštojoje mokykloje.
Vis dėlto, tiek papildomas mokymo paslaugas perkantys, tiek besimokantys savarankiškai moksleiviai savo galimybes siekti aukštojo išsilavinimo vertina panašiai.
„Pastebime, kad dažniau į pasirengimą papildomai investuoti ir naudotis korepetitorių paslaugomis linkę mokiniai iš stiprių mokyklų. 87 proc. šių mokyklų moksleivių planuoja studijuoti, pusė jų naudojasi korepetitoriaus paslaugomis. Silpnose mokyklose planuojančių studijuoti moksleivių mažiau – 67 proc., taip pat pusė šių moksleivių į pasirengimą investuoja papildomai“, – teigia G.Jakštas.
Papildomų kursų lankymo ar korepetitoriaus samdymo paplitimas skiriasi ir priklausimai nuo šeimos socialinių-ekonominių sąlygų – į papildomą mokymąsi dažniau investuoja moksleiviai, kurių tėvų finansinė padėtis gera.
Visos apklaustųjų grupės (moksleiviai, mokytojai, bakalauro studijų studentai ir dėstytojai) labiausiai sisteminių pokyčių reikalaujančia sritimi, siekiant pagerinti moksleivių pasirengimą studijoms, įvardina pokyčius vidurinio lavinimo grandyje.
„Labiausiai dėmesio reikalaujančios sritys, anot apklaustųjų, yra mokymo programų turinio peržiūrėjimas ir atnaujinimas, profiliavimo ir profesinio orientavimo sistemų stiprinimas“, – tvirtina G.Jakštas.
Pasigenda aiškios informacijos apie studijų programas
Bakalauro studijų studentai taip pat atkreipia dėmesį į priėmimo į aukštąsias mokyklas tobulinimą. Anot jų, tvirčiau jaustis pradedant studijas padėtų aiškesnė ir išsamesnė informacija apie studijų programas.
Dėstytojai probleminiais laiko „nuasmenintos“ stojimo tvarkos bei stojančiųjų atrankos kriterijų (stojamąjį balą, motyvacijos vertinimą) aspektus.
MOSTA atliktame tyrime dalyvavo keturios tikslinės grupės: vidurinių mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų 12-ų klasių bei gimnazijų 4 klasių mokiniai; aukštųjų mokyklų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai; mokyklų, profesinių mokymo įstaigų bei gimnazijų mokytojai, paskutinius trejus metus dirbę su baigiamųjų klasių mokiniais; aukštųjų mokyklų dėstytojai, dėstantys pirmos studijų pakopos studentams. Apklausose dalyvavo beveik 8 tūkst. respondentų: 1068 moksleiviai, 1051 mokytojas, 4567 studentai ir 1154 dėstytojai. Suinteresuotų šalių apklausos vykdytos 2017 m. sausio–gegužės mėn.
