Kaip mokytojai apibūdina Z kartą
U.Kaunaitė savo paieškas, kaip personalizuoti mokymą, pradėjo dar Kembridžo universitete, kur tęsė magistratūros studijas.
„Kaip tik prieš keletą dienų teko vesti mokymus Marijampolės mokytojams. Jie turėjo užduotį trumpai apibrėžti, kas yra dabartinė jaunuolių Z karta. Kiekviena grupė išskyrė skirtingus dalykus, buvo kalbama apie laisvę, drąsą, apie tai, kad ši karta labai nemėgsta rašyti, tačiau beveik kiekvienoje grupėje kas nors kalbėdavo apie tai, kad ši karta labai susitelkusi į save ir kuo toliau, tuo dažniau jai kyla klausimas – o kam to reikia“, – pasakojo jau antrą kartą TAMO Grupės kartu su partneriais organizuojamos konferencijos „Šiuolaikinė lyderiaujanti mokykla“ pranešėja.
Ieškodama būdų, kaip rasti atsakymą į šį klausimą, švietimo ekspertė atsigręžė į reklamą, kurios specialistai labai kruopščiai analizuoja, kas veikia žmones. Pasak jos, visos geriausios reklamos turi vieną vardiklį – tai suasmenintas kreipimasis į žmogų.
Kodėl mažas vaikas neatpažįsta savęs veidrodyje
„Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros apklausos rodo tą patį – klausiami, kas turėtų keistis mokykloje, 40 proc. vaikų teigė norintys, kad pamokos būtų labiau susietos su gyvenimu. Ir šis skaičius labai gražiai koreliuoja su pasaulio rezultatais. Pavyzdžiui, JAV 40 proc. mokinių jaučiasi atsisieję nuo mokyklos, mokykla jiems neįdomi. Moksliniai tyrimai aiškiai įrodė – jeigu žmogus mato prasmę, jam įdomu, ir atvirkščiai.
Pernai darytas tyrimas parodė, kad jeigu vaikas, mokydamasis rašyti, rašo sakinius pirmuoju asmeniu, jis juos rašo ilgesnius ir daro mažiau klaidų.
Šiame kontekste norisi prisiminti vieną psichologinį tyrimą apie Aš svarbą mūsų gyvenime. Jei turite mažų vaikų, turbūt žinote, kaip vaikas iki trejų metų reaguoja į savo atvaizdą veidrodyje. Jis nesupranta, kad ten yra jis pats. Psichologai naudoja tokį testą – ant nosies vaikui nupaišomas taškas ir jei vaikas supranta, kad tą tašką turi nusivalyti nuo savo nosies, tai reiškia, kad vaiko identitetas pradėjo formuotis“, – aiškino švietimo ekspertė.
Šis testas buvo panaudotas tyrinėjant, kaip vaikai pradeda atsiminti įvairius dalykus. Vienas psichologas vaikams kambaryje leido pažaisti su žaislu, kuris jiems beprotiškai patiko. Po savaitės vaikai grįžo į tą patį kambarį ir turėjo galimybę susirasti tą žaislą. Paaiškėjo, kad žaislo vietą atsiminė tik tie vaikai, kurie atpažino save veidrodyje, t.y. kurių identitetas jau formavosi. Taigi mes turime pačių įvairiausių juslių, bet tai, kas susiję su „Aš“, veikia kažkaip ypatingai. Galime negirdėti, ką kalba šalia stovintys du žmonės, bet užtenka išgirsti savo vardą, ir mes iškart sureaguosime.
Ką reiškia personalizuoti mokymą
Pasak U.Kaunaitės, gana ilgai buvo manoma, kad geriausias būdas atsiminti įvairius dalykus – juos susieti prasminiais ryšiais. Tai iš tiesų geriau negu tiesiog iškalti, bet dabar įrodyta, kad informaciją, kurią susiejame su savimi, mes atsimename geriausiai.
„Pradėjau galvoti, ar įmanoma šią teoriją pritaikyti mokyklose. Pernai darytas tyrimas parodė, kad jeigu vaikas, mokydamasis rašyti, rašo sakinius pirmuoju asmeniu, jis juos rašo ilgesnius ir daro mažiau klaidų. Lietuvių kalbos mokytojai taip pat tvirtina, kad kai vaikai rašo dienoraščius, darbai būna daug ilgesni ir įdomesni bei juose mažiau klaidų.
Analizuodama rezultatus nustebau pamačiusi, kad geriausi pažymiai grupėje, kurios prašyta informaciją apibendrinti. Tačiau kai daviau testą iš viso tyrimo laikotarpio, geriausiai atsiminė grupė, kuri informaciją siejo su prasmėmis.
Lygiai taip pat galima personalizuoti matematiką. Jeigu vaikui duosite užduotį, kurio sąlygoje figūruoja jis pats, jis uždavinį išspręs daug lengviau. Pavyzdžiui: „Tu turi tris kamuoliukus, Bobas – dviem daugiau. Kiek kamuoliukų turi Bobas? Dar lengviau vaikas suskaičiuos, jeigu paprašysite pasakyti, kiek kamuoliukų turės jis pats. Tėtis yra juokavęs, kad mano sesė išmoko skaičiuoti tik tada, kai gavo tikrų pinigų ir jai buvo pasakyta – kiek suskaičiuos, tiek gaus kišenpinigių. Toks mokymo būdas ypač padeda silpnesnių gebėjimų vaikams“, – teigė pranešėja.
Kitas šiuolaikinis mokymo būdas – informacijos susiejimas su prasmėmis. Yra garsus tyrimas, kai gimnazistų buvo paprašyta kas savaitę parašyti esė, kurioje analizuotų, kam jiems reikalingos žinios, kurias gauna per gamtos arba tiksliųjų mokslų pamokas. Pavyzdžiui, jei vaikas mokosi apie elektros grandis, kur konkrečiai jis gali pritaikyti šią informaciją? Per šešis tyrimo mėnesius šių mokinių pažymiai labai pagerėjo. Deja, dažnai mokyklose tai nedaroma, nes manoma, kad vaikas ir taip supras.
Unikalus tyrimas: kaip mokiniai geriausiai įsimena informaciją
Remdamasi šiais tyrimais U.Kaunaitė atliko tyrimą Lietuvoje, kuris apėmė keturias mokyklas ir 227 septintos klasės mokinius. Jis vyko 9 savaites. Buvo pasirinktos istorijos pamokos.
„Trims grupėms daviau skirtingas užduotis. Vienai grupei reikėjo parašyti, ko jie išmoko, t. y. apibendrinti mokymosi medžiagą. Kitos grupės prašiau aprašyti, kaip jie jaučiasi įsivaizduodami romėnų kariais, nes tuo metu kaip tik mokėsi apie Romos imperiją. Buvo visokių darbų, ne visi juos sugebėjo atlikti, bet buvo ir tokių, kurie aprašė romėnų kariuomenėje buvusią tvarką, kad kas dešimtas karys nužudomas, jeigu bent vienas pabėga iš rikiuotės. Vaikai rašė apie tai, kad jie buvo devinti, o jų draugas – dešimtas. Jie gedėjo draugo, bet džiaugėsi išgyvenę patys. Tai buvo labai gyvos patirtys apie tai, kas aprašoma istorijos vadovėlyje.
Trečiajai grupei taikiau prasmės metodą t. y. jie turėjo susieti, kuo gauta informacija aktuali jų gyvenimui. Palengvindama užduotį uždaviau konkretų klausimą: ar norėtum, kad tokia būtų Lietuvos kariuomenė, ir ar norėtum joje tarnauti? Buvo ir visokių atsakymų, pavyzdžiui, kad Lietuvoje ir taip mažai gyventojų, o jei kas dešimtą dar pradėsime šaudyti, bus visai blogai. Arba kaip tik būtų gerai, nes visi mūsų bijotų“, – pasakojo tyrimo autorė.
Tiesa, analizuodama rezultatus ji nustebo pamačiusi, kad geriausi pažymiai grupėje, kurios prašyta informaciją apibendrinti.
„Ilgai galvojau, kas čia vyksta. Viena vertus, manau, tai buvo labai trumpas tyrimas, kita vertus, kai mes testuojame vaikus, apibendrinimas mums labai dažnai padeda. Testo metu tiesiog reikia pakartoti informaciją ir tai nesunku. Tačiau kai paskutinę tyrimo dieną daviau testą iš viso tyrimo laikotarpio, kad patikrinčiau, ką jie atsimena, geriausiai atsiminė grupė, kuri informaciją siejo su prasmėmis. Taigi jeigu norime, kad vaikai tam tikrą informaciją atsimintų ilgiau, giliau, geriausias būdas – susieti ją prasmėmis, t. y. atsakyti į klausimą, o kam to reikia“, – įsitikinusi pranešėja.
