Tokius rezultatus, pagal mokinių 2012–2016 metais laimėtus medalius (kiek medalių teko 1 tūkst. mokinių per 5 metus) olimpiadose, pirmą kartą antradienį spaudos konferencijoje pristato žurnalo „Reitingai“ sudarytojai.
Geriausiai moksleivius olimpiadoms ruošiančių savivaldybių 10-tukas atrodo taip:
- Ignalinos rajonas;
- Vilniaus miestas;
- Klaipėdos miestas;
- Visaginas;
- Šiaulių miestas;
- Kauno miestas;
- Mažeikių rajonas;
- Neringa;
- Kėdainių rajonas;
- Varėnos rajonas.
„Per penkerius metus iš 60 savivaldybių tik 17 savivaldybių parengė matematikos olipiadoms ir pelnė medalių. Šiek tiek geresnis vaizdas su kalbomis“, – sako žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Jos teigimu, savivaldybės moksleivius geriausiai paruošia technologijos ir menų olimpiadoms.
Kalbant apie olimpiadas, iš savivaldybių išsiskiria Pagėgiai – čia per 5-erius metus nebuvo nė vieno vaiko, kuris olimpiadoje būtų laimėjęs medalį.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriaus Gintaro Sarafino teigimu, lyginant su praeitais metais Lietuvos mokinių pasiekimai tarptautinėse olimpiadose smuko.
Visagino savivaldybė neteko daugiausiai mokinių
„Reitingai“ atliko ir sparčiausiai nykstančių savivaldybių tyrimą: „Nuo 2000-ųjų iki 2017 metų kai kuriose savivaldybėse gyventojų (ir ypač mokyklinio amžiaus vaikų) sumažėjo nuo 2 iki 3,5 karto. Taigi, Lietuvoje formuojasi naujos demografinės dykros, kuriose gyventojų tankumas jau beveik toks kaip Mongolijos stepėse – vos 2–5 gyventojai viename kvadratiniame kilometre“.
Klasės minėtu laikotarpiu labiausiai tuštėjo šiose savivaldybėse:
- Visagino – 3,5 karto;
2. Neringos – 2,71 karto;
3. Skuodo – 2,7 karto;
4. Pagėgių – 2,59 karto;
5. Zarasų – 2,55 karto.
„Artėja ta diena, kai daugelyje savivaldybių, ypatingai paribio, teliks po vieną darželį ir po vieną mokyklą. Tai yra drama, – sako G.Sarafinas. – Vaikai, kurie baigia paribio mokyklas, turi vis mažiau šansų įstoti į aukštąsias mokyklas – į nemokamas vietas įstoja vienetai.“
Paribio savivaldybių moksleiviai, anot jo, negali konkuruoti su stirpiųjų gimnazijų abiturientais, šiose savivaldybėse mažėja vaikų, į jas sunku prisikviesti kvalifikuotų specialistų.
Rinktis medicinos krypties studijų neverta?
Spaudos konferencijos metu J.Kačinskaitė taip pat pristatė atlyginimų dydžius, kuriuos po bakalauro studijų gauna gamtos, biomedicinos, gyvybės mokslų studijas arba „labai perspektyvias studijas“ baigę jaunuoliai.
„Šįmet į mediciną, bent į vieną sveikatos apsaugos kryptį, stojo pusė abiturientų – 13 tūkstančių. Nežmoniškas skaičius“, – vertina G.Sarafinas.
„Deja atlyginimai ne tik medicinos, bet ir kitų gamtos, technologijų mokslų sričių tikrai nėra tokie“, – žurnalo vyr. redaktoriaus mintį pratęsė J.Kačinskaitė.
„Norėtųsi sakyti darbdaviams, kad jie pamąstytų. Nes jei po magistrantūros žmogus baigęs tikrai sudėtingas studijas, labai atkakliai studijavęs tiek gimnazijoje, tiek universitete arba kolegijoje, gauna, neatskaičius mokesčių, 600 arba 700 eurų, o po magistro studijų gauna 700 arba 800 eurų, tai tikrai nėra tas atlyginimas, kuris žmogų sulaikytų nuo emigracijos. Už tokį atlyginimą žmogus negali nusipirkti nei Vilniuje, nei kitame didmiestyje ne tik, kad naujos statybos buto, bet negali net ir padoraus kampo išsinuomoti“, – dėsto žurnalistė.
Jos nuomone, deramus atlyginimus ką tik mokslus baigusiems jaunuoliams moka tarptautinio kapitalo įmonės arba įmonės, kuriose absolventai dirba nuotoliniu būdu – informacinių technologijų, programų sistemų, laivų inžinerijos, laivininkystės specialistai.
„Jų gaunami atlyginimai jau po bakalauro yra 1000–1600 eurų, o baigus magistro studijas – 2000–2300 eurų“, – pabrėžia J.Kačinskaitė.
Gimnazijų mokytojai puikiai išmoko rusų kalbos, bet ne matematikos
Vertinant valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus, tarp Lietuvos gimnazijų išsiskyrė Rietavo savivaldybės Tverų gimnazija, kurioje lietuvių kalbos ir literatūros VBE laikiusių abiturientų rezultatų vidurkis viršijo 86 balus.
Dar 32-jose Lietuvos gimnazijose lietuvių kalbos ir literatūros visų mokinių VBE įverčiai svyravo nuo 50,07 iki 79 balų, likusių 333 šalies gimnazijų ir vidurinių mokyklų visų 2017 metų laidos abiturientų lietuvių kalbos ir literatūros VBE įverčiai – nuo 4 iki 49,99 balų.
Jeigu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui taikomą 30 proc. ribą reitingo sudarytojai taikytų Lietuvos mokykloms, egzamino neišlaikytų 110 gimnazijų.
„Mūsų gimnazijos kai kurių dalykų išmoko vidutiniškai. Deja, liūdniausias vaizdas su lietuvių kalba ir matematika“, – tvirtina J.Kačinskaitė, raginanti kelti klausimus, ar dėl to kalti sudėtingi egzaminai, ar negebėjimas išmokyti dalyko.
„Ir toliau matyti tendencija, kad kol kas mūsų gimnazijų mokytojai puikiai išmoko mūsų vaikus tik rusų kalbos“, – skelbia reitingo sudarytojai.
100 balų įverčius laikydami rusų kalbos VBE gavo visi šių penkių gimnazijų – Kauno dailės, Klaipėdos H.Zudermann, Mažeikių Gabijos, Panevėžio 5-osios ir Vilniaus privačios gimnazijos – abiturientai.
Dar 45-ių gimnazijų visų mokinių rusų kalbos VBE vidurkis – nuo 87,06 iki 99,50.
Trečias populiariausias tarp šių metų laidos abiturientų egzaminas buvo matematikos. Jį 2017-aisiais moksleiviai išlaikė geriau nei 2016 metais.
Reikėtų sakyti, jog iš tikrųjų trečdalis visų mokinių per 12-a metų taip ir neišmoksta ar neišmokomi matematikos pagrindų.
„Tiesa, jei 2017 metais matematikos VBE išlaikymo kartelė siekė 10 proc., tai 2018 metais ji bus pakelta iki 36 proc. Ir jeigu ši kartelė būtų buvusi pritaikyta jau šiemet vertinant visų kiekvienos gimnazijos mokinių surinktų balų vidurkį, matematikos VBE būtų neišlaikę 114 iš 367 gimnazijų mokiniai. Tad reikėtų sakyti, jog iš tikrųjų trečdalis visų mokinių per 12-a metų taip ir neišmoksta ar neišmokomi matematikos pagrindų“, – teigia reitingo sudarytojai.
Geriausiai matematikos VBE šiemet išlaikė Vilniaus licėjaus absolventai. Visų jų šio egzamino vidurkis siekė 97,04 balo, KTU gimnazijos – 94,86, Klaipėdos licėjaus – 91,05, Vilniaus jėzuitų gimnazijos – 87,23 ir Vilniaus rajono Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos – 86.
Žurnalas „Reitingai“ išrinko ir moderniausias Lietuvos mokyklas. Jos išsirikiavo taip:
- Vilniaus Š.Aleichemo ORT gimnazija;
- Kauno jėzuitų gimnazija;
- Klaipėdos licėjus;
- LSMU gimnazija;
- Marijampolės Sūduvos gimnazija.
Žurnalo rengėjai moderniausias mokyklas išrinko apklausę miestų savivaldybių švietimo skyrius.
Vilnaus kolegijos direktorius: keldami minmalų stojamąjį balą skatinsime emigraciją
„Demografinė duobė turi bene didžiausios įtakos aukštųjų mokyklų ir švietimo sistemai“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius. Jo teigimu, šįmet auditorijose sėdi stipresni studentai, kadangi buvo kilstelėta stojimo kartelė.
Tačiau yra aukštųjų mokyklų, kurios iškeltos kartelės nesilaikė, pavyzdžiui, Socialinių mokslų kolegija, anot G.Sarafino, priėmė 184 jaunuolius, kurių stojamasis balas buvo iki 1,6.
Šiuo metu minimalus stojamasis balas į universitetų valstybės finansuojamas vietas siekia 3 balus. Švietimo ir mokslo ministerija šį balą norėtų kilstelėti iki 4-ių, tačiau ne visos aukštosios mokyklos tokiam žingsniui pritaria.
„Kai kurie universitetai dėl 4-urių balų kartelės, jeigu ji būtų taikoma 2018 metais absoliučiai visiems studentams, gali netekti keliasdešimt procentų stojančiųjų. Tai yra kritinis smūgis. Aš kaip minėjau, VDU netektų 10 proc. stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas ir apie 20 proc. į valstybės nefinansuojamas vietas. Smūgis yra, jis nėra labai stiprus, mes nesam iniciatoriai, kad kažką dėl to reikėtų daryti“, – tikina Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos Studijų komiteto narys, VDU prorektorius Kęstutis Šidlauskas.
Mes nuėjome į primityvų mąstymą įsitikinę, kad pakėlę kartelę dar aukščiau, bus dar geriau.
Kita vertus, jo nuomone, pakėlus kartelę į universitetus neturės galimybės patekti gabūs rajoninių mokyklų abiturientai, kuriems peržengti kartelės esą neįmanoma.
„Palaikome ar bent išklausome nuomones tų rektorių konferencijos dalyvių, kurie sako, kad gal padarykime stabdyti, paanalizuokime“, – priduria K.Šidlauskas.
Jam atitaria Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas.
„Mes nuėjome į primityvų mąstymą įsitikinę, kad pakėlę kartelę dar aukščiau, bus dar geriau [...]“, – sako jis, pridurdamas, kad keldami įstojimo katelę mokiniams nesuteiksime šanso, neabejotinai skatinsime emigraciją, o Lietuvos pramoninkai ir ūkis praras specialistų.
„Pasakymai, kad nėra kito kelio kaip tik didinti įėjimo parametrą... – tikrai yra kiti būdai. Nebūtinai silpniausi iškrenta. Pirmame kurse jaunimas ieško savęs, jie iškrenta, nes pasirinko ne tą kelią ar pasikeičia ekonominiai dalykai. [Balas] nėra pagrindinė priežastis“, – mano Vilniaus kolegijos direktorius.
Šįmet kolegijos su Švietimo ir mokslo ministerija buvo sutarusios laikytis 1,6 minimalaus stojamojo balo kartelės tiek į valstybės, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Tačiau tai nebuvo privaloma.
Pagal studijų kryptis, VU reitingas prastėja, KTU – gerėja
Dauguma studentų mano, kad stoja ne į studijų programas, o į pastatus.
„Dauguma studentų mano, kad stoja ne į studijų programas, o į pastatus“, – teigia G.Sarafinas ir priduria, kad abiturientai rinkdamesi studijas nevertina studjų kokybės.
„Vilniaus universitetas stiprus daug kur, bet ne visur. Kitur jį nuneša kiti universitetai“, – tikina jis.
Lietuvos universitetų, vertinant bakalaurų rengimo studijų kryptis pagal žemiau išvardytus kriterijus, reitingas toks:
-
Vilniaus universitetas yra pirmas 26-iose (pernai buvo 31-oje) studijų kryptyse;
-
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus universitetasKauno technologijos universitetas pirmas yra 11-oje (pernai buvo 5-iose) studijų krypčių;
-
Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra 10-yje (pernai buvo 8-iose) studijų krypčių;
-
Vytautos Didžiojo universitetas pirmas yra 7-iose (pernai buvo 5-iose) studijų kryptyse;
-
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra 4-iose studijų kryptyse;
-
Aleksandro Stulginskio universitetas pirmas yra 3-iose (pernai buvo 1-oje) studijų kryptyse;
-
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra 2-iose (pernai buvo trijose) studijų kryptyse;
-
Klaipėdos universitetas yra pirmas 2-jose (pernai buvo 1-oje) studijų kryptyje;
-
Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra 2-ose (pernai buvo 1-oje) studijų kryptyje;
-
Vilniaus dailės akademija pirma yra 2-ose (pernai buvo 4-iose) studijų kryptyse;
-
Lietuvos sporto universitetas pirmas yra (kaip ir pernai) 1-oje studijų kryptyje;
-
LCC Tarptautinis universitetas pirmas yra 1-oje studijų kryptyje;
-
Gen. J.Žemaičio Lietuvos karo akademija, kaip ir pernai, pirma yra 1-oje studijų kryptyje;
-
Šiaulių universitetas pirmas yra 1-oje studijų kryptyje.
Universitetų reitingas sudarytas remiantis: 2200 darbdavių, kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ vertinimu: kuris universitetas geriausiai parengia konkrečios studijų krypties atstovus (tam suteikta 30 proc. viso vertinimo svorio); kokius atlyginimus (remiantis „Mosta“ specialistų stebėjimo įrankiu) gauna kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties 2012–2016 metų laidų alumnai – 5 taškų svoris; kaip įsidarbino (remiantis „Mosta“ specialistų stebėjimo įrankiu) kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties 2012–2016 metų laidų alumnai – 5 taškų svoris; kiek į kiekvienos konkrečios kolegijos konkrečią studijų kryptį buvo (remiantis LAMA BPO duomenimis) priimta pačių geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100) tam suteikta 20 proc. viso vertinimo svorio); koks visų priimtųjų (remiantis LAMA BPO duomenimis) konkrečios studijų krypties pirmakursių balų vidurkis (tam taip pat suteiktas 20 proc. viso vertinimo svorio); su kokiu minimaliu balu (remiantis LAMA BPO duomenimis) buvo priimti jaunuoliai į vertinamos krypties studijas (tam taip pat suteikta 20 proc. viso vertinimo svorio).
