Knietėjo perprasti veikimą
Abitūros egzaminams besiruošiantis Pranciškonų gimnazijos mokinys Gvidonas Navickas atvirauja, kad pastaraisiais metais jo dėmesys buvo sutelktas ne tik į mokslus. Nusijuokia, kad galbūt kartais net daugiau ne į mokslus, o į sau išsikeltą tikslą. Vaikinas 12-os klasės pradžioje išsikėlė sau uždavinį – sukurti unikalios konstrukcijos variklį. Gvidonui tam neprireikė nė metų, savo tikslą jaunuolis pasiekė, o jo išradimas buvo įvertintas ir ES jaunųjų mokslininkų konkurse.
G. Navickas buvo apdovanotas už įdomiausią inžinerinį darbą „Alternatyva vidaus degimo varikliui“, o jo sukurtą variklio modelį įvertino ir Valstybinis patentų biuras. Paklaustas, nuo kada pradėjo domėtis šia sritimi, dvyliktokas teigia beveik neatsimenantis. „Nuo pat mažens aš mėgdavau kažką konstruoti, dėlioti. Ardžiau viską, kas tik patekdavo į rankas, bandydavau iš naujo sudėlioti. O labiausiai mane traukė automobiliai. Nežinau, iš kur šis pomėgis. Nei mama, nei tėtis jo neturėjo, o aš jau į darželį nešiodavausi įvairiausių automobilių iškarpas“, – prisiminė pašnekovas.
Nei mama, nei tėtis jo neturėjo, o aš jau į darželį nešiodavausi įvairiausių automobilių iškarpas.
Kiek vėliau Gvidoną sudomino būtent automobilio veikimo principai – pats variklis. Kaip pasakoja pats vaikinas, galvoje kildavo įvairiausių klausimų – kodėl viskas vyksta taip, ar galima padaryti kitaip? Ir atsakymų vaikinas ieškojo pats. Jau būdamas 12 metų pašnekovas pradėjo svarstyti – ar galima būtų sukonstruoti vidaus degimo variklį namų sąlygomis? Patys įvairiausi bandymai, pasak vaikino, prasidėjo būtent paauglystėje. Gvidonas prisimena, kaip tėvai nupirko jam motorolerį, o vaikinui jį išardyti buvo kur kas įdomiau nei važinėti. Taip ir padarė.
„Pirmą kartą sudėti visko atgal nepavyko. Tačiau vėliau motorolerį nusipirkau pats, vėl išardžiau ir tada jau perpratau mechanizmą. Tačiau kalbant apie variklį, man visada atrodė, kad kažkas jame ne taip. Kad galima viską padaryti geriau. Mano tikslas iš tiesų ir buvo, namų sąlygomis sukonstruoti tokį, ar panašų variklį. Atrasti, kaip kiekvienas žmogus pats galėtų pasidaryti panašų variklį namuose ir naudoti jį buityje, sakykime, kaip generatorių bei ištirti jo veikimo principą“, – aiškino pašnekovas.
Tikslas – edukacija
Atrasti unikalios konstrukcijos variklį G. Navickui pavyko. Jį, kaip sako pats pašnekovas, galima tiesiog plikomis rankomis išardyti, jį sudaro 8 svarbiausios detalės, neskaitant varžtų. „O tikrojo automobilio ar motociklo variklio niekada neišardytumėt pirštais, jį ir sudaro daugiau nei šimtas detalių. Aš išradau, ne patį veikimo principą, ar variklio konceptą, o unikalios, pritaikytos konkrečiai industrijos sričiai, konstrukcijos variklį.
Jis yra pritaikytas veikti būtent toje industrijos srityje, kur dar niekas nėra bandęs pritaikyti ar optimizuoti panašaus variklio, edukacijos srityje. Trumpai tariant, paėmiau tai, kas yra retai naudojama vienoje srityje, ir performavau, kad šiuo daiktu galėtų naudotis ir kitos sritys. Pats unikalumas – konstrukcijoje ir paskirtyje“, – dėstė Gvidonas.
Pasiteiravus, kam būtent tikisi, kad bus naudojamas jo išrastas variklis, Gvidonas neabejojo, kad tai – puikus mokymo įrankis. „Tokio variklio į automobilį neįdėsi, nes jo naudingumo koeficientas gan mažas. Mano išrastas variklį kiekvienas gali laisvai pasigaminti namuose ir palyginti greitai, net naudoti buityje, bet aš norėčiau, kad kiekviena mokykla turėtų po tokį variklį. Esu jau vedęs kelias pamokas, kurių metu pristačiau šį variklį. Mokiniams, matant, kaip jis užsikuria, pradeda kratytis, kaip įprasta varikliams, pirmiausia daug įdomiau mokytis. Galiausiai, su šiuo varikliu galima paaiškinti ne tik degimo variklio veikimo principą, bet ir magnetizmo ar kitus panašius principus.
Aš išradau, ne patį veikimo principą, ar variklio konceptą, o unikalios, pritaikytos konkrečiai industrijos sričiai, konstrukcijos variklį.
Visada įdomu pamatyti, kaip vienas ar kitas dalykas veikia iš tiesų, o ne tik perskaityti knygoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Kad tiriamoji veikla mokyklose vyktų aktyviau, per šiuos ir ateinančius metus daugiau kaip 700 šalies mokyklų, Švietimo ir mokslo ministerija aprūpins naujomis gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonėmis, kurioms skirta lėšų iš ES struktūrinių fondų investicijų.
Gvidonas neslepia, kad visą laiką buvo ir yra labai atkaklus, pasiryžęs norimą atsakymą išsiaiškinti pats, todėl savo išradimą konstravo savarankiškai. Tačiau, kai prireikdavo kokios konsultacijos vienu ar kitu klausimu, Gvidonas teigia turėjęs puikius mokytojus, kurie visada būdavo pasiryžę padėti. Tai – elektronikos mokytojas Vismantas Masiokas ir fizikos mokytoja Irena Černeckienė. „Žinių iš tiesų man užteko. Aš labai gerai prisimenu, kad mokiausi fizikos pamokose, nes su mokytoja įnirtingai diskutuodavome, man buvo įdomu. Aišku, ji mane palaikė morališkai, davė patarimų, kaip ir elektronikos mokytojas, padėdavo surasti reikiamų įrankių, inventoriaus, bet patį išradimą sukūriau ir konstravau pats“, – tikino pašnekovas.
Paklausus, ar leidžia sau pasvajoti, ką vadintų jau didžiuliu atradimu, ką nuveikus, pats savimi labai didžiuotųsi, Gvidonas neslėpė, jog vilčių yra. „Iš tiesų dabar tų variklių konfigūracijų nėra daug. Kalbant apie keturių cilindrų variklius, renkamės iš kelių variantų. Aš norėčiau sukurti unikalios konfigūracijos variklį, kuris būtų pripažintas tarptautiniu mastu ir plačiai naudojamas“, – entuziastingai kalbėjo vaikinas.
