Universitetai siekia patekti į tarptautinius reitingus, tačiau tai, pasak VGTU atstovės, nėra specifinis tik Lietuvos aukštajam mokslui būdingas bruožas.
„2014 m. Europos universitetų asociacijos paskelbtoje studijoje teigiama, kad daugiau nei 60 proc. visų iš 39 šalių tyrime dalyvavusių universitetų turi institucines strategijas nacionalinių ir tarptautinių reitingų atžvilgiu“, – teigė ji.
Anot A.Radzevičienės, tarptautiniai reitingai vienu ar kitu pjūviu palygina skirtingose švietimo sistemose veikiančias pasaulio aukštąsias mokyklas ir todėl yra vienas veiksmingiausių universitetų pozicionavimo tarptautinėje erdvėje įrankių, nepaisant nuolat kylančių diskusijų dėl reitingų metodologijos, universitetų pasiekimų atspindėjimo objektyvumo bei atitikties realiems universitetų raidos poreikiams.
„Labai dažnai suabsoliutiname pavienių Lietuvos institucijų pasiekimus reitinguose, tačiau reikėtų nepamiršti, kad reitingai atspindi šalies aukštojo mokslo būklę ir yra ilgalaikės valstybės strategijos rezultatas“, – priminė VGTU tarptautinių ryšių prorektorė.
Dėsninga, anot jos, tai, kad naujų institucijų kilimas reitinguose (Pietų Korėjos, Kinijos) yra susijęs su išaugusiomis tikslinėmis tų šalių investicijomis į aukštąjį mokslą, ypač tyrimus ir studijų bei mokslo tarptautiškumą. „Be svaresnio valstybės indėlio, matyt, sunku tikėtis didesnio tarptautiniuose reitinguose pozicionuojamų ir aukštus rezultatus pasiekusių Lietuvos institucijų skaičiaus“, – teigė ji.
KU: universitetas kaip sportininkas
KU rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas 15min.lt teigė kad Lietuvos universitetų, o tarp jų ir Klaipėdos, dalyvavimas „2015–2016 m. Emerging Europe and Central Asia“ reitinguose vertinamas teigiamai.
„Tai rodo universitetų matomumą, jų tarptautinį žinomumą. Vis dėlto, pačių reitingų itin sureikšminti nederėtų“, – sakė E.Juzeliūnas.
Anot jo, visuomenėje tokie reitingai sudaro prielaidą požiūriui, kad universitetus, panašiai kaip ir sportininkus, galima palyginti bendru principu: kurio pozicija aukštesnėje vietoje – tas yra geresnis.
„Visuose universitetuose yra visokių sričių – ir stipresnių, ir silpnesnių. Pavyzdžiui, Lietuvoje MOSTA organizavo įvairiapusį mokslo institucijų vertinimą, pasitelkdama kompetentingus užsienio ekspertus, kurie labai gerai įvertino KU jūrinius ir sveikatos mokslus, istorikų darbus. Tikriausiai jaunimas pagal šiuos rodiklius ir turėtų rinktis studijų programas“, – teigė KU rektorius.
Jo nuomone, bendras reitingas, žinoma, kai ką pasako, bet čia nėra pakankamai detalizuojamos studijų sritys.
