Akademinio sąžiningumo principas neturėtų būti tik viena iš daugelio taisyklių, taikomų akademinės bendruomenės nariams. Šio principo vertybinė plotmė, nuo kurios nemaža dalimi priklauso ir institucijos akademinės kultūros lygis, gali persmelkti visas akademinės bendruomenės gyvenimo sritis tik būdama kiekvieno akademinės bendruomenės nario pripažįstama vertybe.
Geriausiuose pasaulio universitetuose akademinis sąžiningumas yra pristatomas kaip vertybinis elgesio matas, akademinės bendruomenės meistriškumo garantas, o ne sankcijomis užtikrinta taisyklė, kurios privaloma laikytis. Pavyzdžiui, Oksfordo universitetas skatina savo akademinės bendruomenės narius būti sąžiningais, nes tik tai gali atnešti aukščiausio lygio darbo rezultatus. Jau minėtame Kalifornijos technologijos institute akademinis sąžiningumas siejamas su sąžininga konkurencija, pabrėžiama, jog šia nuostata siekiama ne išvengti akademinio nesąžiningumo atvejų, bet sukurti pasitikėjimu grįstus akademinės bendruomenės santykius ir kartu ugdyti kiekvieno laisvę elgtis atsakingai.
Tačiau Lietuvos valstybiniuose universitetuose situacija iš esmės skiriasi – akademinio sąžiningumo principą galima aptikti tik aukštosios mokyklos dokumentuose, nė vienas universitetas neišskiria akademinio sąžiningumo politikos nuostatų kaip atskiros ir reikalingos papildomai pateikti informacijos.
Kodėl studentai sukčiauja?
Vienas sunkiausių dalykų įstojus į aukštąją mokyklą prisitaikyti prie jos kultūros ir nustatytų taisyklių. Tai ypač opi problema Lietuvoje, nes nesąžiningumas yra stipriai paplitęs mokyklose. Bet studentai elgiasi nesąžiningai dėl įvairių priežasčių: nemokėjimas planuoti savo laiko, neproporcingai didelis darbo krūvis, būtinybė gauti gerą pažymį, ypatingai, kai tavo akademiniai rezultatai lemia ar tau reikės mokėti už studijas, suvokimas, jog nesąžiningumas yra toleruotinas. Šios priežastys dažniausiai pasitaiko studentams, kurie nusprendžia sąmoningai elgtis nesąžiningai.
Kitoje medalio pusėje yra atvejai, kai dalis studentų nežino, jog pasielgė nesąžiningai arba tiesiog „apgauna save“. Tai atvejai, kuomet studentai (dažniausiai rašydami rašto darbus) nesuvokia, jog pasinaudoja kito asmens idėja ir nesupranta, jog pasielgė nesąžiningai. Taip pat dalis studentų nesąžiningai pasielgia netyčia, nes nėra tinkamai supažindinti su akademinės etikos standartais, citavimo reikalavimais ir metodiniais rašto darbo rengimo nurodymais. Lietuvos aukštosiose mokyklose yra skiriama labai mažai dėmesio, siekiant supažindinti studentus su visais šiais dalykais.
Visgi svarbu atkreipti dėmesį, jog stipriai įsišaknijusi nuostata, jog studentai sukčiauja norėdami gauti geresnius pažymius yra tik iš dalies teisinga, nes daugelyje sukčiavimo atvejų galime rasti „paslėptų“ sukčiavimo priežasčių, kurias lemia kitos edukacinės problemos arba tiesiog paprasto supažindinimo su egzistuojančiomis tvarkomis stoka.
Akademinis sąžiningumas – bendro darbo vaisius
Už akademinės kultūros palaikymą yra atsakingi ir studentai, ir dėstytojai, ir aukštosios mokyklos administracija. Dažnai užsienio universitetuose yra įkurti atskiri administracijos padaliniai, kurių tikslas – suteikti akademinę pagalbą dėstytojams ir studentams. Dažnu atveju jie yra atsakingi už akademinio sąžiningumo gidų rengimą, padeda užtikrinti ne tik tinkamą akademinio raštingumo lygį ir akademinės veiklos efektyvumą, bet ir rengia akademinio sąžiningumo patarimus dėstytojams ir studentams, užsiima apklausų apie akademinės etikos nuostatų įgyvendinimą atlikimu. Lietuvos aukštosiose mokyklose galima aptikti tik atskiras ir ne visuomet efektyviai funkcionuojančias sistemos dalis.
Akademinės kultūros diegimas negali būti atsietas nuo aktyvaus akademinio personalo indėlio, kadangi vienas svarbiausių studijų tikslų, be žinių perteikimo, yra studentus išmokyti ir tos studijų srities akademinės veiklos normų ir etinių taisyklių. Labai svarbu, jog studijų procese būtų naudojami modernūs mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai, kurie leistų sumažinti nesąžiningo elgesio atvejų skaičių. Vienas iš tokių metodų, kuris darosi vis populiaresnis ir Lietuvos aukštosiose mokyklose – „atviros knygos“ metodas, kuomet atsiskaitymo metu studentams leidžiama naudotis visa jų turima medžiaga. Pagrindinis metodo privalumas – atsiskaitymo užduotys yra tokios, kad studentas tik gerai išmanydamas ir suprasdamas dalyką gali jas išspręsti, paprasto teksto perskaitymo nepakanka.
7 rekomendacijos Lietuvos aukštosioms mokykloms
1. Aiškiai apsibrėžti, detalizuoti ir viešai paskelbti akademinio sąžiningumo politikos nuostatas.
2. Plėsti sankcijų už akademinės etikos pažeidimus sąrašą ir detalizuoti veikas, kurios laikomos akademiniu nesąžiningumu.
3. Sukurti pranešimo apie nusižengimus mechanizmą, kuris būtų aiškus, skaidrus, efektyvus ir veiksmingas.
4. Įsteigti universitete atskirą padalinį, atsakingą už akademinę pagalbą arba šią funkciją deleguoti universitete jau egzistuojančiam administraciniam padaliniui.
5. Sudaryti patarimų rinkinius arba vadovus studentams ir dėstytojams akademinio sąžiningumo tema.
6. Bendradarbiaudami su studentų savivaldomis periodiškai atlikinėti tyrimus apie akademinės etikos sistemos veiksmingumą, vertinti akademinio nesąžiningumo atvejų statistiką.
7. Išplėsti akademinio sąžiningumo deklaracijų taikymą.
Publikacija parengta, remiantis VU SA kartu su Vilniaus universitetu atlikta geriausių pasaulio universitetų veiklų, skatinančių akademinį sąžiningumą, apžvalga „Akademinio nesąžiningumo problema aukštajame moksle: Užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“, kurios parengimą finansavo Švietimo ir mokslo ministerija.
Apžvalgoje nagrinėti penki JAV (Kalifornijos technologijos institutas, Masačiusetso technologijos institutas, Harvardo, Prinstono ir Čikagos universitetai), penki D.Britanijos (Oksfordo, Kembridžo, Edinburgo universitetai, Londono karališkasis koledžas ir Londono universiteto koledžas) ir penki kitų valstybių universitetai (Šveicarijos federalinis technologijos institutas Ciuriche, Kanados Toronto ir Makgilio (ang. McGill) universitetai, Australijos Melburno bei Japonijos Tokijo universitetas).
