Savivaldybė penktadienį pranešė, kad su universitetu pasirašys ketinimų protokolą, kuriuo „bus išreikštas ketinimas glaudžiai bendradarbiauti, savivaldybės suinteresuotumas ieškoti formų tapti partneriais ar investuotojais vystant universitetą bei universiteto siekis įtraukti savivaldybę į universiteto valdymą“.
Pasak V.Grubliausko, tai turėtų būti ženklas aukštojo mokslo pertvarkos planuotojams.
„Savarankiško universiteto išsaugojimas yra didžiulė vertybė ir tiesiog būtinybė, ir jeigu miesto arba regiono dalyvavimas universiteto valdyme galėtų būti rimta prielaida tam, tai tas ketinimų protokolas yra to išraiška. Aš suprantu, kad į mūsų atėjimą žiūrima ir dėl finansinio prisidėjimo, apie tai turbūt kalbėti būtų anksti, bet aš neatmesčiau ir tokios galimybės, miestas tikrai tą klausimą spręs ir būčiau linkęs tikėti, kad palaikytų tą idėją“, – BNS sakė miesto meras.
Jo aiškinimu, konkretūs įsipareigojimai galėtų būti pasiūlyti ateityje.
„Darbai pasireikš po to, jeigu mūsų balsas bus išgirstas ir ministerija, Seimo komitetas ir pats Seimas patvirtintų tą modelį ir uždegtų žalią šviesą, tada jau tai įgaus aiškias formas, konkrečius skaičius, dabar mes kalbame tik apie ketinimą dalyvauti, jeigu dalyvauti bus leidžiama“, – aiškino V.Grubliauskas.
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas savo ruožtu sako, kad savivaldybės ketinimus būtų galima vertinti matant konkretų finansinį investicinį planą, ir pažymi, kad išlaikyti universitetą yra brangu.
„Savivaldos suinteresuotumas yra labai džiuginantis faktas, ketinimų protokolas patvirtina labai rimtą požiūrį, be abejonės, tai yra faktorius. Mes nuo pat pradžių sakėme, kad miesto ir regiono požiūris yra viena iš svarbiausių atramų, bet nepakanka ketinimų protokolo, reikia konkretaus projekto, paprastai kalbant, verslo plano“, – dėstė viceministras.
Anot jo, realiau Klaipėdoje būtų turėti stiprią kolegiją.
„Šiaip universitetai yra įsteigti Seimo, jų valdyme dalininko teisėmis nelabai gali dalyvauti savivalda, galbūt būtų realiau kolegija. Jeigu galvojame apie kolegijos lygio aukštąją mokyklą, integruotą iš šiuo metu Klaipėdoje esančių trijų aukštųjų mokyklų, tai yra vienas iš galimų variantų. Jeigu būtinai norima turėti savarankišką universitetą, tas galima, bet tai brangiai kainuos: reikės atsivežti mokslininkų, įkurti laboratorijas, kažkur rasti studentų, nes šiandien nelabai studentai pasitiki Klaipėdos universitetu“, – kalbėjo G.Viliūnas.
Pats universitetas savo ruožtu penktadienį išplatino pranešimą apie siekį išlaikyti savarankiško universiteto statusą. Universitetas informavo dėl to šią savaitę kreipęsis į Seimo pirmininką, švietimo ir mokslo ministrę bei Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką.
„Kreipimesi teigiama, kad KU pritaria Seimo ir Vyriausybės inicijuotai aukštojo mokslo reformai, kurios tikslas – aukštesnės studijų ir mokslo kokybės siekis, ir yra tos nuomonės, kad valstybinių universitetų tinklo optimizavimas turi būti vykdomas (...). Tačiau KU siekia likti savarankišku Vakarų Lietuvos regiono universitetu, bendradarbiaujančiu su kitomis regiono neuniversitetinėmis aukštosiomis mokyklomis, siekdamas būti Baltijos jūros regiono aukštojo mokslo lyderiu ir prisidėti prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, ekonominio augimo, sveikos aplinkos, socialinės bei kultūrinės darnos užtikrinimo“, – informuoja universitetas.
Anot KU pranešimo, universiteto taryba šią savaitę pritarė savarankiško Klaipėdos universiteto plėtrai.
Pagal šiuo metu Seimo patvirtiną aukštojo mokslo pertvarkos planą Klaipėdoje neliktų savarankiško universiteto, bet galėtų veikti kito universiteto padalinys.
