Kvalifikuoti, išsilavinę žmonės Lietuvoje pagal regionus pasiskirstę labai netolygiai. Didžiausia protų koncentracija – Vilniuje ir Kaune, tačiau kai kuriuose periferiniuose regionuose išsilavinusių žmonių stoka smarkiai justi. Pavyzdžiui, gyventojų su aukštuoju išsilavinimu skaičius Vilniaus ir Tauragės rajonuose skiriasi net trimis kartais.
Tokius statistinius duomenis Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje diskusijoje „Vidurinio išsilavinimo ir aukštojo mokslo sąsajos, problemos ir sprendimai“ pateikė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministras Rimantas Vaitkus.
Išgelbės užsienio studentai?
Iki 2008 metų sparčiai augęs studentų skaičius pastaruoju metu nuslūgo – nuo 208 iki 150 tūkst. Tokius pokyčius lemia demografija, emigracija, bendras gyventojų skaičiaus mažėjimas ir priimti politiniai sprendimai mažinti valstybės finansuojamų (VF) vietų skaičių.
R.Vaitkus pažymėjo, kad 2014 metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenimis, daugiau nei pusė abiturientų rinkosi studijas universitetuose ir kolegijose. Čia įstojo 18 iš 34 tūkst. jaunuolių, šiemet baigusių vidurinį išsilavinimą. Dar papildomai 9 tūkst. žmonių įstojo po pertraukos: praėjus dvejiems, trejiems ar daugiau metų nuo mokyklos baigimo.
„Galima sakyti, kad studentų skaičius tolydžio stabilizuosis. Be to, tikimasi, kad studentų mažėjimą kompensuos užsienio studentai, kurių sparčiai daugėja. Šiuo metu laipsnio Lietuvoje siekia 3 tūkst. užsieniečių. Vien iš Indijos turime 250 studentų“, – pasakojo viceministras.
Kas ketvirtas nori tapti mediku
Pastebėta, kad jaunuolių pasirengimas siekti aukštojo mokslo yra labai skirtingas. Gamtos mokslai – chemija, fizika, informacinės technologijos – mokykloje nėra populiarūs.
„Mėgstu juokauti, kad chemijos mokosi tiek pat, kiek muzikos“, – palygino R.Vaitkus. Tai sukelia keblumų, mat daugelį bendrųjų dalykų vaikai baigia mokytis dešimtoje klasėje.
Mėgstu juokauti, kad chemijos mokosi tiek pat kiek muzikos.
„Paaiškėja, kad mokantis genetikos reikia neblogai išmanyti ir chemiją, bet ją jaunuolis baigė mokytis jau 10 klasėje. Taip atsiranda spragų mokantis aukštojoje mokykloje, nes studentas nesugeba įsisavinti turinio“, – aiškino viceministras.
Be privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, dominuoja dar trys: užsienio kalbos, istorijos ir matematikos.
Visi jie atveria duris į socialinius mokslus, kuriuos šiemet rinkose pusė visų abiturientų.
„Į verslo vadybą valstybės finansuojamose vietose stoja aštuoni žmonės į vieną vietą. Technologijos moksluose – 0,9 į vieną vietą, todėl vietos čia dažniausiai lieka neužpildytos. Galime pasidžiaugti viena teigiama tendencija: universitetų studijų programose smarkiai populiarėja medicinos studijos. Pagal paraiškų skaičių kas ketvirtas Lietuvos abiturientas norėtų tapti mediku“, – apibendrino R.Vaitkus.
Pažymiai geresni nei egzaminų rezultatai
Ko aukštosios mokyklos nori iš studentų? Pirmiausia, kad jie būtų motyvuoti studijuoti. Po to, kad būtų žingeidūs ir savarankiški. Kad turėtų gerą pagrindą tolesnėms studijoms ir būtų sukaupę bendrojo lavinimo žinių bagažą, kuris leistų studijuoti tarpdisciplininių dalykų modulius.
Bet ar mokykla tam parengia vaikus? Ar mokymo kokybė gali atitikti universitetų lūkesčius?
R.Vaitkus pažymėjo, kad tik anglų kalbos egzamino rezultatai atitinka mokinių metinį šio dalyko pažymį. Tuo metu matematikos mokytojai vaikams neretai rašo įvertinimus, kurių jie nėra verti.
„Pagal egzaminų rezultatus 50 mokyklų net neturėtų būti akredituotos viduriniam išsilavinimui, nes jos netenkina jokių reikalavimų“, – konstatavo R.Vaitkus.
Užtenka tik atestato
Tačiau net minėtų mokyklų abiturientai gali studijuoti universitetuose. Į valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose 11 proc. moksleivių įstojo surinkę tik iki 2 balų.
„Turime universitetų, kur praeinamas balas siekia 0,45. Tik trys universitetai yra nusistatę minimalius kriterijus: Vilniaus universitetas (3 balai), Kauno technologijos universitetas (1,8 balo) ir Klaipėdos universitetas. Visi kiti priima bet ką, kas gali atnešti atestatą.
70 moksleivių šiemet įstojo, nelaikę jokio valstybinio brandos egzamino. Vadinasi, gauname nepaprastai blogai parengtą žaliavą.
70 moksleivių šiemet įstojo, nelaikę jokio valstybinio brandos egzamino. Štai koks moksleivių pasirengimas studijuoti aukštojoje mokykloje. Vadinasi, gauname nepaprastai blogai parengtą žaliavą“, – be užuolankų kalbėjo R.Vaitkus.
Rezultatai kolegijose dar liūdnesni: pusė stojančiųjų net ir į VF vietas buvo surinkę mažiau nei 2 balus. Panevėžio kolegijoje praeinamasis balas siekė vos 0,35.
„Mes negalime taip profanuoti aukštojo mokslo. Todėl ir kalbame, kad reikėtų įvesti minimalų stojamąjį balą į aukštąsias mokyklas – ir ne vien į valstybės finansuojamas vietas, bet ir į nefinansuojamas. Kaip tai žadame sureguliuoti? Per sutartis su aukštosiomis mokyklomis, kurios pačios sau įvestų kriterijus, apribojančius aukštojo mokslo prieinamumą“, – paaiškino viceministras.
Žinias tikrins dažniau
Ministerija mano, kad nepasirengusiam studijuoti jaunuoliui reikėtų sudaryti galimybes pasitempti per parengiamuosius kursus.
Be to, ministerija sako, kad vertėtų atlikti dažnesnę moksleivių pasiekimų stebėseną – ne tik po 10 ir 12 klasės, kaip dabar, bet ir po 4, 6, 8 klasės.
„Tokiu būdu atliktume monitoringą ir žiūrėtume, kokios mokyklos prastai parengia vaikus“, – sakė R.Vaitkus.
Siekiant geresnių mokinių parengimo rezultatų, galvojama mažinti laisvo pasirinkimo dalykų valandų skaičių, didinant bendrųjų dalykų mokymąsi.
Tikimasi, kad teigiamų pokyčių duos ir nuo 2016 metų įvestas privalomasis matematikos egzaminas.
Mokytojų – per daug
Lietuvoje yra 12–15 tūkst. mokytojų per daug. Pagal mokytojui tenkančių mokinių skaičių turime prasčiausią rodiklį ES. Lietuvoje vienam mokytojui tenka 8 mokiniai, Estijoje – 16.
Mes negalime taip profanuoti aukštojo mokslo.
„Iš čia ir maži atlyginimai“, – konstatavo viceministras.
Nepaisant mokinių ir mokytojų santykių, pusė abiturientų, ruošdamiesi egzaminams, samdo korepetitorius.
Akmenų galima sviesti ir į vadovėlių rengėjų daržą. Todėl ir jų leidyboje ministerija žada permainų.
