Žurnalistams apie savo patirtį mokykloje Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos narys R.Ramanauskas papasakojo po susitikimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovais. Anot jo, kalbamasi dviem klausimais – apie pedagogų algas, o tuo pačiu ir siekį į mokyklą pritraukti jaunimą, bei apie krūvius ir etatinį apmokėjimą.
„Vyksta derybos, pagrinde, dviem klausimais: kokiais tempais, kokiais procentais bus keliamas mokytojų atlyginimas ateityje, kad galų gale tai taptų mistine prestižine profesija, kuri pritrauktų jaunus mokytojus. Nes žinome, kad stojančiųjų su kiekvienais metais yra mažiau.
Šiemet iš viso krizė buvo su stojimu. Mokytojų [amžiaus] vidurkis yra gerokai virš 50 metų, reiškia mokykla beviltiškai senėja, bet nesimato absoliučiai iš ministerijos ir Vyriausybės pozicijų, kad [...] mokykla savo personalu jaunėtų“, – dėstė pedagogas.
Kita jo įvardyta problema – susijusi su etatiniu apmokėjimu.
„Šiai dienai yra taip, kad kontaktinių valandų, skirtų pamokoms, ir nekontaktinių valandų skaičius, jų proporcija nėra aiški ir niekaip ministerija negali išsakyti aiškesnės pozicijos, kas yra etatas. Praktikoje situacija tokia, kad daugybė mokytojų, kurie turi maksimalų kontaktinių valandų skaičių, jie neturi pilno etato“, – pasakojo R.Ramanauskas.
Jo teigimu, mokytojo etato procentinis dydis priklauso nuo švietimo įstaigos vadovo.
„Šiaip jau mokytojas, būdamas valstybės tarnautoju kažkuria prasme, jis turi žinoti, kad ateina dirbti turėdamas tokį tai pamokų krūvį ir automatiškai tai reiškia etatą.
Esu senas mokytojas. Jau ne už kalnų pensija ir aš tiesiog bijau tos situacijos. Dabar aišku to nėra, bet kas gali paneigti, kad nebus priimtas įstatymas, kad man, kai pradės skaičiuoti pensiją, pasakys: gerbiamasis, jūs turėjote tik 0,97 proc. etato arba mažiau, ir tokia jūsų pensija. Nors dirbau maksimaliu krūviu.
Šiuo metu už durų situacija yra tokia, kad profsąjunga ir ministerija kalba apskritai skirtingomis kalbomis, tarsi lietuviškai, bet susikalbėjimo nėra. Ministerija operuoja vidutiniais dydžiais [...], bet tai, ką kalba ministerija, parodo, kad ji nėra adekvačiai susivokusi, kas darosi kiekvienoje mokykloje, pokalbyje mokyklos vadovo su mokytoju aptariant jo kitų mokslo metų krūvį“, – komentavo R.Ramanauskas.
Pedagogų apmokėjimo sistema, jo teigimu, „nėra orientuota į realybę“.
„Tai, kas yra planuojama, skaičiuojama, kokios kuriamos metodikos, nėra visiškai suderintos su finansine valstybės padėtimi, su biudžeto skiriamais pinigais“, – svarstė mokytojas.
Jis teigė turintis maksimalų pamokų krūvį, iš kurio 24 valandos per savaitę – kontaktinės, bet neturintis etato.
Mokytojo alga praėjusiais mokslo metais siekė virš 800 eurų „į rankas“ ir papildomai jis „neprisiduria“.
„Jis (atlyginimas – 15min) leidžia daugmaž sudurti galą su galu ir tiek“, – nurodė pedagogas.
R.Ramanauskas teigė kol kas nesidomėjęs, kokią gaus pensiją, bet ji esą greičiausiai nesieks 50 proc. darbo užmokesčio.
„Mokytojai, netgi tokie seni ir maksimaliai apmokami kaip aš, gauna kuklų atlyginimą. Vadinasi, išėjęs į pensiją mokytojas atsiduria ant skurdo ribos arba net už jos“, – nurodė mokytojas, turintis daugiau nei 30 metų patirtį.
Klausiamas, ar nepilnų mokytojų etatų problema spręstųsi, jei keistųsi mokyklų tinklas, R.Ramanauskas sutiko, kad iš dalies tai padėtų. Tačiau, anot jo, apie tai kalbant, manipuliuojama žodžiais.
Vienintelis esmės pasikeitimas buvo tas, kad savaitinį krūvį pakeitė metinis krūvis.
„Šiuo metu mūsų politiniame ir administraciniame leksikone yra labai daug įvairiausių įmantrių žodžių, tačiau jie kitą kartą neatskleidžia esmės. Yra kalbama apie etatinį darbo užmokesčio apmokėjimą, bet jis, kaip ir buvo, taip ir yra valandinis. Iki etatinio apmokėjimo įvedimo buvo apmokama pagal valandas ir vienintelis esmės pasikeitimas buvo tas, kad savaitinį krūvį pakeitė metinis krūvis“, – tikino istorijos mokytojas.
Jo matymu, modelis aiškumo neatnešė, o pedagogų atlyginimai nepasikeitė taip, kad galėtų būti laikomi motyvuojančiais.
„Mokytojai dirba iš entuziazmo. O jam mažėjant, tiesiog iš inercijos, nes galų gale kitą kartą pasakai, kad aš daugiau nieko ir nebemoku, ir nebenoriu daryti“, – kalbėjo R.Ramanauskas.
Mokytojai, norėdami išgyventi, jo teigimu, siekia turėti maksimalų krūvį, bet dėl to esą nukenčia sveikata – pedagogai pervargsta.
„Išėjus po sunkesnės dienos, kai yra daugiau pamokų, džiaugiesi pakliuvęs į kamštį važiuodamas automobiliu, nes turi tuščią laiką, kada tavo galva pailsi. Ir grįžus tik namo, po valandos, kitos, fiziškai, emociškai gali prisėsti taisyti mokinių darbus, ruoštis kitai dienai“, – kalbėjo jis.
Komentuodamas šį atvejį, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius tikino, kad modelis turi gerą tikslą, o jo nušlifuoti iki tiek, kad eitų visiškai kaip laikrodis, neįmanoma.
Mokyklos vadovas, įvertinęs visas aplinkybes, gali susitarti su mokytoju, kaip jam sukonstruoti tą etatą.
„Tų atvejų yra labai įvairių. Todėl turime palikti tam tikrą lankstumą ir susitarimo galimybę. Aš manau, kad tokiu atveju kaip tik mokyklos vadovas, įvertinęs visas aplinkybes, gali susitarti su mokytoju, kaip jam sukonstruoti tą etatą, kad būtų realūs darbai ir teisingas apmokėjimas už visus realius darbus tiek, kiek numatyta“, – dėstė švietimo ministras.
Jis pripažino, kad nuo 2019-ųjų rugsėjo įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį pilną darbo krūvį turi mažiau nei ketvirtadalis šalies pedagogų. Norint, kad tai keistųsi, jo matymu, reikia tvarkyti mokyklų tinklą.
Etatinis apmokėjimo modelis, ministro teigimu, taip pat dar gali būti taisomas.
Plačiau apie tai – čia.
