Kaip skatinti vaikų smalsumą ir padėti jiems užaugti žingeidžiais, Jums pataria „Šiaurės licėjaus“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja Raminta Abraitytė.
Žmogus turi įgimtą poreikį gyventi įdomiai. Vaikas nuo savo mažų dienų domisi jį supančia aplinka, ieško naujovių. Smalsumas yra neatskiriama žmogaus savybė, kuri vaikui augant stiprėja arba esant neigiamai aplinkai mažėja. Jau nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų kūdikis pradeda domėtis aplinka matydamas šviesą, girdėdamas garsus, jausdamas šaltį ir šilumą. Tai pasireiškia aktyviu aplinkos tyrinėjimu, smalsavimu. Paaugę vaikai analizuoja visa, kas yra aplinkui, jų smalsumas siekia aukščiausią tašką. Pradėję kalbėti, lankyti darželį vaikai domisi viskuo, kas juos supa, nori suprasti jiems sunkiai suvokiamus reiškinius.
Pradėkite nuo savo kantrybės ugdymo
Raminta Abraitytė siūlo – smalsius vaikus „maitinkime“ žiniomis kiekvieną dieną. Kuo daugiau laiko leisime su vaiku ir padėsime jam atsakyti į svarbius smalsumo keliamus klausimus, tuo daugiau jis priims žinių, kurios bus įsisavinamos ilgesniam laikui.
Svarbu nepamiršti, kad auginant smalsius, aktyvius vaikus svarbiausias tėvų įrankis – kantrybė. Pasitaiko tėvų, kurie vaiko smalsumą, žingeidumą laiko problema sakydami „nežinau, ką man daryti. Mano vaikas toks smalsus, jam viskas įdomu, jis viską nori žinoti“. Tarkime, važiuojant į darbą vaikas jūsų klausinėja „kodėl mašina važiuoja? Kam reikalingi ratai? Kodėl tu sukinėji vairą?“. Kaip elgiatės? Kantriai atsakinėjate į vaikų klausimus, ar nervingai atsakote – nežinau. Būtent nuo tokių kasdienių dalykų priklauso ne tik jūsų ryšys su vaiku, bet ir jo tolimesnė sėkminga raida. Jei vaikui nuolat kantriai atsakinėjote į nuolatinius, alinančius klausimus – jis bus pasitikintis savimi, ugdantis kiekvieną dieną savo smalsumą ir norą sužinoti. Tačiau jeigu atsakinėjote į klausimus vangiai ir nepaaiškinant vaikui nesuprantamų dalykų – jo motyvacija ir smalsumas bus užgesinti, kuriuos vėliau sugrąžinti gali būti labai sudėtinga.
Kasdienių atradimų svarba
Dažnai tėveliams auginantiems tokius smalsius, motyvuotus vaikus kyla sunkumų „kaip padėti vaikui atsakyti į visus klausimus“. Jei jūsų vaikas energingas ir smalsus jokiu būdu nestabdykime jo, tačiau ir nepulkime atsakinėti tiesiai. „Neatimkime atradimo džiaugsmo ir leiskime pačiam tyrinėti, domėtis, atrasti atsakymus. Įsivaizduokime, kad vaikas jūsų klausia, kaip užauga toki skanūs obuoliai. Nenustelbkite vaiko smalsumo paprastai jam atsakydami. Patarkite jam pasodinti sėklą indelyje, paaiškinkite, kaip reikėtų ją prižiūrėti. Tegul vaikas laukia rezultatų, tegul ieško informacijos knygose, enciklopedijose, internetinėse svetainėse. Išsiaiškinta informacija, gautos žinios – bus žymiai efektyvesnės ir saldesnės. Tokiu būdu vaikas pats ugdys savo smalsumą, žingeidumą ir net savarankiškumą.“ – pastebi R. Abraitytė.
Kiekvieną dieną ieškodami atradimų ir pažinimo neišvengiamai susiduriame su nesėkmėmis. Nereikia bijoti nemokėti, priešingai – nemokėjimą paverskime privalumu. Kai vaikui nepavyksta išmokti skaityti ar tinkamai parašyti raides, pirmiausia atsiranda nusivylimas savimi, nepasitikėjimas ir baimė, kad nepavyks. Tokiose situacijose vaikas gali „užsiblokuoti“. Labai svarbus tėvų vaidmuo šiame kontekste – padėti vaikui nepasiduoti ir nenuleisti rankų. Norėdami vaiką motyvuoti nepasisekus, papasakokite jam realius sektinus asmenybių pavyzdžius, kurie sunkiu darbu pasiekė savo tikslų. Papasakokite savo vaikui, kaip jums sekėsi mokytis, kaip ne visada viskas pavyko iš pirmo karto, kiek reikėjo stengtis kol pasiekėte rezultatus. Sugretindami savo nemokėjimą su vaiko nemokėjimu parodysite, jog laikote jį sau lygiu.
Sėkmės ir pamokos
Vaiko pasitikėjimas savimi – raktas į sėkmę. Ištrinkime žodį „bijau“, „nemoku“, „nežinau“ iš savo ir vaiko žodyno. Neįsileiskime baimės į savo aplinką. Nuolatinis vaiko kartojimas „aš nemoku, man neišeina, aš bijau bandyti“ kartais gali būti tarsi jūsų tikrinimas – pritarsite jam ar paneigsite. Jis tarsi laukia atsako ir postūmio į jo nepasitikėjimą. Nepasisekus – neteiskime, neakcentuokime, kad „tau nepavyko“, „negerai iškirpai“, „blogai užsirišai šaliką“. Menką savęs vertinimą sukuria kritika, blogi žodžiai, neigiamas požiūris į nepasisekimą. Taip pat tėvų per aukštai keliami reikalavimai ir spaudimas vaikui kelia įtampą, tuomet vaikas ima abejoti savo jėgomis. Jeigu matote, kad nesiseka – raginkite, kad reikėtų tobulinti įgūdžius, pasistengti, pabandyti kruopščiau. Svarbiausias darbas – motyvuoti, skatinti, žadinti smalsumą, ieškojimą, tikėjimą. Skiepykite pasitikėjimą girdami, sakydami malonius žodžius, pastebėjimus. Juk dirbant sunkų darbą kiekvienam yra malonu gauti pagyrimą, gerą žodį.
Nesistenkite sukurti vaikui „šiltnamio sąlygų“ , leiskite jam nusivilti nesėkme, tačiau padėkite atsistoti ir kopti toliau. Padarydami už vaiką darbus, kurie ne visada jam pavyksta, rodote, jog esate geresni, labiau įgudę, pajėgesni. Tuomet vaikas laiko tėvus lyderiais ir galvoja, kad pats niekada nesugebės užsirišti batų, ar šaliko, nes tai gali padaryti tik už jį vyresni. Jis bijos išbandyti naujus dalykus, bijos atrasti save, visada lauks jūsų pagalbos, tikėsis, kad būsite šalia. Perdėta globa ir siekis padėti vaikui situacijose, kuriose jis pats galėtų susitvarkyti, menkina vaiko savarankiškumą ir tikėjimą, kad „aš galiu pats“. Leiskite vaikui pasirinkti rūbus, jeigu apsirengs netinkamai, jis pats supras, mokysis iš savo klaidos, domėsis orų kaita, aiškinsis, kokiu oru kaip derėtų rengtis. Taip ugdysite ne tik jo savarankiškumą, bet ir smalsumą, žinių troškulį.
„Taigi, mieli tėveliai mokykime savo vaikus tikėti savo sėkme, suteikime jiems progą pažinti pasaulį smalsaujant. Tegul mokymasis atitinka vaiko poreikius ir būna tarsi malonus žaidimas ne tik vaikui, bet ir jums. Kartu su vaiku dėkime dideles pastangas ir išmokime vertinti nesėkmes. Ugdydami visa tai sužadinsime vaikų smalsumą ir žingeidumą, kuris atneš ne karčias, o saldžias mokslo šaknis.“ – linki „Šiaurės licėjaus“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė Raminta Abraitytė.
