Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtos prognozės rodo, kad pasaulio absolventų pasiskirstymas pagal šalis labai smarkiai pasikeis. Augančios Azijos ekonomikos ketina užnugaryje palikti JAV ir Vakarų Europą.
„Pasaulio talentų rinka“ prognozuoja, kad 2020 m. Kinija smarkiai didins savo absolventų skaičių ir sieks sudaryti 29 proc. pasaulio 25-34 metų absolventų. Prognozuojama, kad JAV absolventų kiekis pasaulyje kris iki 11 proc. ir pirmą kartą nukris į trečią vietą žemiau Indijos.
Tikimasi, kad JAV ir Europos sąjungos šalys sudarys šiek tiek daugiau kaip ketvirtadalį pasaulio jaunų absolventų.
Rusijos absolventų kiekis taip pat kris. Jos užimama dalis pasaulyje nuo šio amžiaus pradžios sumažės bene dvigubai.
Indonezija, EBPO duomenimis, pakils į penktą vietą.
Tai – imperijos pabaiga?
Aukštasis išsilavinimas tapo ekonominės veiklos veidrodžiu, o pokario eroje dominavo JAV, Vakarų Europos, Japonijos ir Rusijos universitetai.
Ypač JAV tapo universitetų supervalstybe – turto, įtakos ir iki šiol paprastų skaičių prasme.
Iki 2000-ųjų JAV vis dar turėjo panašią dalį jaunų absolventų kaip ir Kinija. Tuo tarpu Japonijos jaunų absolventų dalis buvo tokia pati kaip ir Indijos. Dabar Kinija ir Indija yra stambiausios žaidėjos.
Jų absolventų skaičiaus augimas atspindi jų kintančias ambicijas – norą konkuruoti su pažengusiomis ekonomikomis kvalifikuotų, aukštas pajamas gaunančių darbuotojų rinkoje.
Užuot pasiūlę pigų rankų darbą, jos taikosi į aukštųjų technologijų darbus, kurie tapo suvakarietintų vidurinių klasių monopoliu.
Penkis kartus daugiau
Kaip rodo EBPO duomenys, tai nereiškia, kad Kinija plečiasi, o kitos šalys stovi vietoje. Visame industrializuotame pasaulyje absolventų daugėja, tik ne taip greitai kaip Kinijoje – joje per paskutinį dešimtmetį jų padaugėjo penkis kartus.
Anot EBPO, iki 2020-ųjų Kinijos jaunų absolventų populiacija bus beveik tokia pati kaip visa JAV 25-64 amžiaus žmonių populiacija.
Prognozuojama, kad Brazilija turės daugiau jaunų absolventų nei Vokietija,Turkija – daugiau kaip Ispanija, Indonezija – tris kartus daugiau kaip Prancūzija.
Jungtinė Karalystė nepritaria tendencijai, pagal kurią jai numatomas augimas būtų nuo trijų proc. 2010 m. iki keturių proc. 2020 m. Kitaip tariant, remiantis EBPO analize, daugiau absolventų turi aiškų ekonominį tikslą.
Pakaks darbo?
Perėjimas nuo „masinės produkcijos prie žinių ekonomikos užsiėmimu“ – tai patobulintas darbo užimtumas ir pajamos, todėl tai yra „stiprus paskatinimas“ šalims vystyti aukštąjį išsilavinimą.
Tačiau ar bus pakankamai darbų jauniems absolventams?
EBPO bandė tai analizuoti žiūrėdami į vieną darbo rinkos aspektą – su mokslo ir technologijomis susijusius darbus.
Šie darbai sparčiai auga – o, anot ataskaitos, tai yra pavyzdys, kaip vystant aukštąjį išsilavinimą galima sukurti naujų užimtumo tipų.
Mokslo ir technologijų darbai – specialistams ir technikams – sudaro apie 4 iš 10 darbo vietų Skandinavijos ir kitose šiaurės Europos šalyse.
Priešingai yra Kinijoje ir Indijoje – technologijų darbai sudaro mažą visos darbo jėgos dalį.
EBPO padarė išvadą, kad investuojant į aukštąjį mokslą, galima sulaukti didelės ekonominės naudos – kuriant naujas darbo vietas labiau išsilavinusiems, nyksta nekvalifikuoti darbai.
Kiekis ar kokybė?
EBPO prognozė rodo absolventų skaičiaus augimo tempą. Tačiau ji neatskleidžia kokybės ar kaip ši ekspansija taps ekonomine nauda. Yra ir kitų būdų išsiaiškinti besikeičiantį žinių pasidalijimą pasaulyje.
Oksfordo universiteto interneto institutas pateikė žemėlapių rinkinį. Jie rodo „pasaulio žinių geografiją“. Juose matyti, kaip populiacija vartoja ir naudoja informaciją internete – pažymėtas interneto naudojimo lygis, vartotojų sugeneruotas informacijos kiekis „Google“ sistemoje, akademinės veiklos koncentracija ir „Wikipedia“ straipsnių geografinis pasiskirstymas.
Nepaisant Azijos ekonomikų augimo, žemėlapiai rodo, kad Vakarų kultūra dominuoja.
„Pagal absolventų skaičių, Azijos ekonomikos pirmauja“, – teigia instituto profesorius Viktoras Mayeris-Schonbergeris, dar jis priduria, kad įdomu tai, jog Vakarai išlaiko savo galios pozicijas.
Žymint naują pasaulį
„Kinijoje studentų yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau jie vis dar naudojasi Vakarų mechanizmais skelbdami rezultatus, jie priima Vakarų filtrus“, – sako profesorius Mayeris-Schonbergeris.
Anot jo, didžiausias klausimas, ar Kinijos mokslininkai gali būti tokie pat įžvalgūs kaip jų kolegos iš Vakarų – to mes dar nežinome.
Žemėlapiai atskleidžia ir tai, kiek daug netenka Afrika ir Pietų Amerika šiose peštynėse dėl skaitmeninės galios.
V. Mayeris-Schonbergeris teigia, kad jis buvo „visiškai sukrėstas“ disbalanso masto.
Oksfordo tyrimas taip pat parodo, kad tyrimų bazės ir jų teikiama ekonominė nauda yra susispietusios į mažas vietoves.
JAV, anot profesoriaus, yra neproporcingai daug investicijų apie Silicio slėnį ir Bostono regioną, su dideliais dykviečių plotais tarp šių vietų.
„Kiekviena epocha pasižymi savo išskirtine geografija. Informacijos amžiuje ji nepriklauso nuo žemės ir vandens kelių. Ji priklauso nuo žinių. Tai – naujo tipo industrinis žemėlapis. Vietoj anglies ir plieno jis žymės universitetus ir inovacijas“, – sako profesorius.
