2011-ųjų priėmime šie skaičiai buvo kiek didesni – universitetuose į valstybės finansuojamas vietas priimta 10 tūkst. studentų, kolegijose – 9 tūkst. G. Steponavičiaus teigimu, krepšelių mažėja, nes mažėja abiturientų – šiemet jų 36,8 tūkst. (45,7 tūkst. su profesinių mokyklų absolventais), 2011-aisiais buvo atitinkamai 40,5 ir 51 tūkst.
„Atskaitos taškai išlieka tokie patys, kaip ir praėjusiais metais – nemažiau kaip pusė stojančiųjų turi turėti galimybę studijuoti nemokamai“, – teigė G. Steponavičius. Anot jo, praėjusiais metais studijų krepšelius gavo 57 proc. stojančiųjų.
Finansuoti studentą, o ne įstaigą
Daugiausiai krepšelių, po 5,5 tūkst., kaip jau įprasta, gaus socialinių (jiems šiemet priskiriama ir vadyba, teisė, švietimas) ir techninių mokslų studentai. Biomedicinos mokslams lieka 2,7 tūkst. krepšelių, fiziniams – 1,5 tūkst., humanitariniams – 1,1 tūkst., menų studijoms – per 700.
„Menų studijose vietų skaičius išlieka nedidelis, bet, kita vertus, nedaug muziką, architektūrą ir panašias specialybes baigusių gali tikėtis gauti darbo vietas. Rinka nėra tiek talpi“, – mano G. Steponavičius.
Šiuo metu dar nėra sprendimo dėl į privačias mokymo įstaigas stojančių abiturientų finansavimo. Anot ministro, studentas turi teisę gauti valstybės finansavimą ir studijuodamas privačiame universitete ar kolegijoje.
„Valstybė turi gerbti jauno žmogaus pasirinkimą ir mes turime finansuoti studentą, o ne instituciją, todėl paslaugos tiekėjas – ar valstybė, ar privati įstaiga – nėra pagrindinis dalykas. Svarbu pasirinkimo laisvė ir vienodos žaidimo taisyklės visiems“, – pabrėžė G. Steponavičius.
Nauja rotacijos tvarka galios tik naujai įstojusiems
Ministras akcentavo kelis būdus, kaip valstybė gali kompensuoti studijų išlaidas studentams, nepatekusiems į valstybės finansuojamą vietą. Pirmasis – rotacija, kuri, po konstitucinio teismo nutarimo, dabar vyks ne kas dvejus, o kasmet ar net kas pusę metų – tai paliekama spręsti universitetui. Anot G. Steponavičiaus, universitetai turėtų apsispręsti maždaug po mėnesio, greičiausiai dauguma jų rinksis rotaciją kas metus.
Tiesa, nauja tvarka bus taikoma tiems, kurie į aukštąsias mokyklas stos šiemet, o dabar jau studijuojantiems galios priklausomai nuo su universitetu arba kolegija pasirašytos sutarties – jei joje buvo nuoroda į tuo metu galiojantį įstatymą, tvarka išliks sena. Tačiau, kaip teigė ministras, gali būti ir kitokių faktorių, lemsiančių rotacijos tvarką jau įstojusiems.
Anot G. Steponavičiaus, rotacijos mechanizmas neturėtų keistis – valstybės finansuojama vieta prarandama, jei balas 20 proc. mažesnis, nei kurso vidurkis.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, per dvejus metus rotacijos būdu į valstybės finansuojamas vietas perėjo apie 9 proc. universitetų ir apie 20 proc. kolegijų studentų.
Bus finansuojami valstybei reikalingų specialybių studentai
Kitas svarbus valstybės paramos studentams mechanizmas – studijų kainos kompensacija. Valstybė nuo 2011-ųjų pradėjo kompensuoti už studijas sumokėtą sumą 10 proc. geriausiai besimokančių studentų, negavusių krepšelio. Pinigai gražinami po dviejų metų arba po viso studijų laikotarpio. Tokias kompensacijas pernai gavo apie 1,7 tūkst. studentų, po lygiai iš universitetų ir kolegijų.
Nuo šių metų stojantieji taip pat nemokės palūkanų imdami paskolas mokslui – tokią teisę anksčiau turėjo tik socialiai remtini studentai, turintys ir kitas galimybes – paskolos atidėjimą ir pan.
Dar viena naujovė – tikslinis studijų finansavimas. Taip, G. Steponavičiaus teigimu, bus remiami žemės ūkio, viešosios tvarkos priežiūros ir kitų nepopuliarių specialybių studentai, kurių rengimas valstybei yra prioritetas. Finansuoti pradedama nuo kitų metų, tačiau jau dabar šias specialybes studijuojantieji galės gauti lėšų.
Tokiu pačiu būdu finansuojamos retos menų specializacijos ir išskirtinai talentingi menų studentai.
Ruošiamas specialistų poreikio žemėlapis
G. Steponavičius taip pat užsiminė, kad gali būti svarstoma „pigių“ specialybių – socialinių ir humanitarinių mokslų kaina, nes, nors jos ir nereikalauja išlaidų individualiam darbui ar sudėtingai įrangai, šiuo metu sumos kiek per mažos. Kita problema, kuri šiuo atveju iškyla – šių specialybių kaina tampa sudaro sudėtingas sąlygas brangesnes specialybes siūlančioms aukštojo mokslo įstaigoms pritraukti ne tik valstybės finansuojamų studentų.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Vilius Morkūnas pastebėjo kitą problemą – kaip abiturientas gali gerai pasirinkti aukštąją mokyklą, kai dažnai sunku prieiti prie informacijos apie jos studijų kokybę ir įsidarbinimo rodiklius ar kai nėra aišku, kokių specialistų valstybei reikės po kelių metų.
G. Steponavičius pripažino, kad informacija apie įsidarbinimo rodiklius turėtų būti skelbiama, tačiau teigė, kad čia turi sutarti universitetų ir kolegijų vadovai. Tačiau daug sudėtingesnis dalykas, anot ministro, pasakyti, kokių specialistų ateityje reikės. Ministras minėjo neseniai Europoje atliktą tyrimą, kuriame nustatyta, kad apie 40 proc. 2025-aisiais dirbsiančių turės tokias specialybes, kokios dar nėra ruošiamos. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija kitais metais ketina paruošti specialistų poreikio žemėlapį, kuris taps gairėmis abiturientams, besirenkantiems studijas.
