„Pedagogų poreikis nėra pagrįstai įvertintas, pedagoginės studijos neužtikrina pakankamo pedagogų parengimo, vykdomų priemonių jiems rengti ir pritraukti veiksmingumas nevertinamas“, – rašoma ataskaitoje.
Joje taip pat pabrėžiama, kad šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi.
„Šalies mastu 2018 ir 2021 metais atliktoms prognozėms trūko duomenų apie studentų specializacijas ir esamą pedagogų poreikį, neįvertinti tokie veiksniai kaip švietimo tinklo pertvarka ar mažėjantis vaikų skaičius“, – teigia audito grupės vadovė Eivida Šlamė.
Ataskaitoje nurodoma, kad savivaldybės ir atsakiusios valstybės bei savivaldybių mokyklos (51 proc. visų mokyklų) 2024–2025 mokslo metais numato didesnį, nei buvo prognozuota šalies mastu, priešmokyklinio ugdymo, specialiųjų, socialinių, anglų kalbos, matematikos, fizikos ir kitų pedagogų bei psichologų ir mokytojo padėjėjų poreikį.
Minėtos mokyklos šiais mokslo metais numato 1389 etatų pedagogų, iš jų 445 – socialinių ir specialiųjų pedagogų, trūkumą.
Valstybės kontrolė nurodo, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 metų kasmet didėja.
Jaunesnių nei 25 metų mokytojų darbo užmokestis didesnis nei šalies vidurkis dėl taikomų finansinių skatinimo priemonių, o 50 metų ir vyresnių mokytojų – dėl sukaupto stažo ir įgytų kvalifikacijų.
25–49 metų amžiaus mokytojai uždirbo mažiau nei šalies vidurkis, o 25–34 metų amžiaus – mažiausiai iš visų mokytojų ir tai yra viena priežasčių, kodėl juos sunkiau išlaikyti mokyklose.
Kaip nurodoma ataskaitoje, parama pedagoginėms studijoms paskatino stoti į jas, tačiau 2022 ir 2023 metais prioritetinė parama pirmosios pakopos pedagoginių specializacijų pasirinkimo nepakeitė: didžiausia stojančiųjų į prioritetines specializacijas dalis rinkosi pradinio ugdymo ir specialiąją pedagogiką, o gamtamokslinį ugdymą – vos keletas studentų.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijos populiarios tarp studentų, nors parama šioms specializacijoms nėra taikoma.
Vertinimo rezultatai rodo, kad galima stebėti pedagoginių studijų patrauklumo didėjimą – per trejus metus pasirinkusiųjų studijuoti pedagogiką skaičius padidėjo tris kartus.
ŠMSMS: rezultatų jau yra
Reaguodama į Valstybės kontrolės ataskaita, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodė, suprantanti, kad sistemą dar reikia tobulinti, siekiant ne tik pritraukimo į pedagogikos studijas, bet ir mokytojų įsitvirtinimo mokyklose.
„Tam reikia nuoseklių ir ilgalaikių priemonių, kurios kartu pradėtos taikyti tik prieš dvejus metus. Tai virš 300 eurų siekiančios tikslinės stipendijos įstojusiesiems į didžiausio poreikio pedagogikos specialybes ir virš 500 eurų paskutiniame kurse sudariusiesiems išankstines darbo sutartis“, – nurodoma pranešime.
„Neribojamas priėmimas į didžiausios poreikio pedagogikos specializacijas, atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti ir mokyti kito dalyko. Nuosekliai didinamas darbo užmokestis“, – teigiama jame.
Anot ministerijos, „rezultatų jau yra“, nors ir siekiama, jog šie būtų geresni.
Švietimo ministerija teigia, kad inicijuota parama pedagogikos studentams padėjo pritraukti daugiau būsimų didžiausio poreikio specializacijų mokytojų. Anot jos, šiais metais matomas išaugęs susidomėjimas pedagogikos studijomis: 2022–2023 mokslo metais jas rinkosi 1,65 tūkst. studentų, o šiais – beveik 2 tūkst. studentų – 21 proc. daugiau.
LAMA BPO duomenimis, prioritetines pedagogikos specializacijas šiemet pasirinko 651 studentas.
„Susidomėjimas prioritetinėmis specializacijomis, palyginus su praėjusių metų skaičiais, išaugo beveik pusantro karto. Ypač padaugėjo įstojusiųjų į pradinį ugdymą (beveik dviem trečdaliais daugiau nei pernai), specialiąją pedagogiką (50 proc. daugiau nei pernai)“, – teigia ŠMSM.
Valstybės kontrolė teigė, kad 46 proc. pedagoginių studijų absolventų nedirbo mokyklose praėjus metams po studijų baigimo. Vis dėlto ministerija tvirtina, kad tai nėra tiesa.
„Absolventų, baigusių pedagogikos studijas, įsidarbinamumas nuosekliai auga, trumpėja ir laikotarpis, per kurį po studijų įsidarbinama. Ministerijos duomenimis, 2022 metais mokyklose dirbo du trečdaliai šių studijų absolventų, jie įsidarbino dar studijų baigimo metais“, – nurodo ŠMSM.
