„Mokyklų steigėjai (savivaldybės) nepertvarko ugdymo įstaigų tinklo atsižvelgiant į mokinių skaičiaus mažėjimą, iš dalies dėl to mokyklų vadovai negali užtikrinti atitinkamo mokytojų atlyginimo. Jeigu mokyklų tinklas bus optimizuojamas tokiais tempais kaip iki šiol, atlyginimai reikšmingai nepagerės ir įvedus etatinį apmokėjimą, nes jiems nebus užtikrintas deramas darbo krūvis (pamokų skaičius)“, – antradienį paskelbė auditoriai.
Bendrojo ugdymo kokybę vertinę auditoriai taip pat konstatavo, kad siekis gerinti mokinių pasiekimus lieka tik „popieriniu“ rodikliu, Švietimo ir mokslo ministerija neturi galių užtikrinti, kad savivaldybės įgyvendintų šį siekį.
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada koreguoti mokyklų finansavimo tvarką.
„Ministerija turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad tinklo pertvarka būtų orientuojama į mokinių ugdymo(-si) rezultatų gerinimą“, – ragina Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento auditorė Lina Balėnaitė BNS sakė, kad audito metu išryškėjo konkretūs pavyzdžiai, kaip mažos mokyklos nepajėgia patenkinti mokinių poreikių, bet savivaldybės neskuba jų pertvarkyti.
„Mažose mokyklose, pavyzdžiui, ilgosiose gimnazijose, ten kur reikia užtikrinti gimnazistams ugdymą pagal jų individualius poreikius, kadangi nesusirenka grupės, tokių poreikių visiems užtikrinti negalima. Pavyzdžiui, vaikas norėtų kaime esančioje ilgojoje gimnazijoje pasirinkti chemiją, tačiau nėra chemijos mokytojo ir jam yra patariama, kad gal jam ir nereikėtų toks chemijos, galbūt jis galėtų rinktis tai, ką mokykla gali užtikrinti“, – pasakojo L.Balėnaitė.
Audito ataskaitoje pažymima, kad svarbu periodiškai vertinti mokytojų kompetenciją. Visų audito metu tikrintų mokyklų vadovai teigė vykdantys metinius pokalbius ar kitaip vertinantys mokytojų veiklos rezultatus, tačiau, pasak auditorių, dalyje mokyklų tai daroma formaliai.
„Tik 20 proc. mokyklų prašo mokytojų atsiskaityti už mokinių pasiekimus ir daromą pažangą, apie 10 proc. – išsikelti mokytojams metines užduotis, įsivertindami mokytojai dažniausiai nurodo tai, kas nuveikta, bet neanalizuojama, kaip tai veikia mokinių mokymosi motyvaciją, pasiekimus, nenumatoma aiškių žingsnių, kaip gerinti jų mokymąsi“, – aiškinama ataskaitoje.
Periodinis vertinimas paskatintų pedagogus siekti profesinės sėkmės, sukurtų papildomų prielaidų jų darbo našumui didinti, darbo užmokestį susietų su veiklos rezultatais ir kompetencijomis.
Joje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dabar galiojantys teisės aktai nenumato pedagogams prievolės pasitikrinti, ar jų kompetencija ir veikla atitinka turimą kvalifikaciją.
„Periodinis vertinimas paskatintų pedagogus siekti profesinės sėkmės, sukurtų papildomų prielaidų jų darbo našumui didinti, darbo užmokestį susietų su veiklos rezultatais ir kompetencijomis“, – sako auditoriai.
Be kita ko, auditoriai sako, kad per mažai dėmesio skiriama jaunų mokytojų pritraukimui, o neskatinant jaunų ir gabių asmenų rinktis pedagogo profesiją ir darbą mokykloje, į pensiją išeinančių mokytojų gali nebūti kam pakeisti. Kaip teigiamą pavyzdį jie įvardija Estijos sprendimą skirti papildomą paramą visiems pedagogams, pasirinkusiems darbą ne Talino ir Tartų miestuose ir įsipareigojantiems dirbti regiono mokykloje penkerius metus. Pasak L.Balėnaitės, Lietuvoje atvejai, kuomet jauni mokytojai į regionus viliojami, pavyzdžiui, tarnybiniais butais yra išskirtinai reti.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad Švietimo ir mokslo ministerija, 2017 metų rugsėjį patvirtino Pedagogų rengimo modelį, kuriame numatė, pavyzdžiui, profesines stažuotes pradedantiems mokytojams, tačiau pabrėžia, kad tokioms iniciatyvoms svarbus tęstinumas.
„Profesinės stažuotės asmenims baigusiems studijas numatytos finansuoti iš dalies ES struktūrinių fondų lėšomis. Ankstesnių auditų patirtis rodo, kad šioms lėšoms pasibaigus, baigiasi ir geros naujoviškos veiklos švietime. Reikia užtikrinti veiklų tęstinumą ir projektui pasibaigus, o tai galima padaryti numačius lėšas iš valstybės biudžeto“, – sakoma ataskaitoje.
Paskelbus audito ataskaitą ŠMM sako, kad keis mokyklų finansavimo tvarką, tą ketinama padaryti iki 2018 metų rugsėjo 1 dienos.
Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės teigimu, ministerija nustato bendras taisykles, o savivaldybės, kaip steigėjos, yra atsakingos už savo tinklą, sprendimus su mokyklomis, mokiniais.
„Ministerija savo ruožtu daugiau dėmesio skris savivaldybių lygmens analizei ir joms pateiks rekomendacijas“, – nurodo ŠMM.
Anot ministrės, pertvarkant tinklą sutaupytos lėšos turi būti investuotos į kokybę.
„Metinis valstybės ir savivaldybių švietimo biudžetas perkopia 1 mlrd. eurų. Tik kiek daugiau nei pusė jų – t.y. mokinio krepšelis – skiriamas tiesiogiai mokinių ugdymui. Kitą pusę sudaro savivaldybių lėšos mokyklų pastatų administravimui ir išlaikymui. Tiek užsienio ekspertai, tiek Valstybės kontrolė (VK) ragina mokyklų steigėjus tvarkyti mokyklų tinklą, sutaupytas lėšas skirti ugdymo kokybei gerinti: naujoms ugdymo priemonėms, mokytojų padėjėjų etatams steigti, įvairioms ugdomosioms mokinių veikloms. Efektyvus finansavimas yra rezervas kokybei tobulinti, tiek didinant atlyginimus, tiek lėšas ugdymui“, – ministerijos pranešime teigia J.Petrauskienė.
