„Neprotestuoti dėl aukštojo mokslo politikos būtų amoralu – sugriauta šimtmečius kurta universitetų autonomija, o išlaidos aukštajam mokslui ir studijoms yra mažesnės nei EBPO ir ES vidurkis“, – teigiama penktadienį popiet VDU tinklalapyje paskelbtame kreipimesi, kurio tekstas internete išplatintas ir kaip peticija – ją pasirašė keli šimtai asmenų.
Peticiją teikia septynių universitetų dėstytojai: Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto atstovas, buvusios kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Sigita Kraniauskienė, Mykolo Romero universiteto profesorius Justinas Žilinskas, Vilniaus dailės akademijos lektorė Laima Kreivytė, VU Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Lina Navickaitė-Martinelli, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Audronė Telešienė, Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas.
Peticijos autoriai teigia siekiantys, kad būtų peržiūrėtas valstybės finansuojamų studijų modelis, Mokslo ir studijų įstatymas siūlant pakeitimus, „kurie grąžintų realią, o ne deklaratyvią universitetų autonomiją“. Reikalaujama užtikrinti tvarią mokslo ir meno finansavimo politiką, kad finansavimas iki 2025 metų. šioms sritims pasiektų 1 proc. nuo BVP.
Neprotestuoti dėl aukštojo mokslo politikos būtų amoralu, – rašoma peticijoje.
Taip pat reikalaujama kitąmet dėstytojų atlyginimus kelti 10 proc., nuosekliai didinti akademinio ir neakademinio personalo atlyginimus, kad jie atitiktų ES vidurkį.
Kartu pabrėžiama, kad visi šalies akademinės bendruomenės nariai turėtų būti solidarūs ir palaikyti VU akciją, nors kartu ir pripažįsta, kad universiteto sprendimas protestuojant dvi dienas nedirbti nesuderinus bendros pozicijos su kitomis aukštosiomis mokyklomis suskaldė akademinę bendruomenę, o „pats protestas buvo uzurpuotas“.
„Akademinei bendruomenei ir visuomenei apskritai sukėlė abejonių, ar tai iš tiesų universitetų interesų atstovavimas, ar rinkiminių žaidimų dalis. Pabrėžiame, kad esame už akademinės bendruomenės vieningumą ir priešinsimės politinės valdžios pastangoms mus skaldyti“, – teigia universitetų atstovai.
„Tad pradedame nuo pradžios ir kviečiame jungtis visus universitetus sprendžiant esminius aukštojo mokslo politikos, autonomijos ir finansavimo klausimus bei palaikyti vykstantį Vilniaus ir kitų universitetų bendruomenių protestą“, – sakoma kreipimesi.
VDU taip pat kviečia Lietuvos universitetus burtis į diskusiją dėl aukštojo mokslo ateities politikos.
VU protestuodamas dėl nedidinamų dėstytojų algų, nepakankamo finansavimo moksliniams tyrimams ir kitų reikalavimų ketvirtadienį ir penktadienį nedirba – visiems darbuotojams skyrė laisvadienius.
Vyriausybė pabrėžia pirmadienį jau pasirašiusi atnaujintą kolektyvinį susitarimą su profesinėmis sąjungomis (viena jų – atstovaujančia ir aukštąsias mokyklas), pagal kurį įsipareigota nuo kitų metų rugsėjo 1-osios akademiniams aukštųjų mokyklų darbuotojams didinti darbo užmokestį 10 procentų, nors algų didinimo siekta jau nuo sausio. VU savo ruožtu reikalauja algas didinti 20 procentų.
Akademinė bendruomenė taip pat reikalauja, kad augant ekonomikai, būtų indeksuojami ir dėstytojų atlyginimai, kad moksliniams tyrimams, remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, būtų skiriama 3 proc. BVP.
Be kita ko, akademinė bendruomenė nori būti įtraukta į mokesčių ir biudžeto politikos formavimą, taip pat reikalauja formuoti sąžiningą, skaidrią ir subalansuotą viešojo sektoriaus atlyginimų politiką pagal kompetencijas ir atsakomybes.
Sutartyje taip pat nebuvo tenkintas reikalavimas kitąmet papildomai skirti apie 8,9 mln. eurų neakademinių darbuotojų algoms didinti. Joje tik numatyta, kad 2025 metais dėstytojų atlyginimas turi siekti 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
