Aplinkos tyrinėjimai tapo profesinio kelio pasirinkimu
L.Jacunsko ir D.Belevičiūtės atsiradimo universitete istorijos – skirtingos. „Augau Vilniuje, būdama mokykloje labiausiai domėjausi muzika ir vaidyba, tačiau laiko taip pat skirdavau psichologijos bei sociologijos sričių tyrinėjimams. Nepaisant traukos muzikai ir vaidybai, visuomet save mačiau socialinių mokslų kryptyje“, – teigia D.Belevičiūtė. Mergina teigia, kad lankyti psichologijos seminarai ir sociologų stovykla visgi padėjo suprasti, kad būtent sociologija yra ta sritis, kurioje mato save. Po mokyklos baigimo, ieškodama sau tinkamos programos, vilnietė atrado būtent Vytauto Didžiojo universitetą ir iš Vilniaus persikėlė studijuoti į Kauną „Sociologijos ir antropologijos“ studijų programą.
Kauno priemiestyje augęs L.Jacunskas sociologiją atrado ne iš karto. „Mokykloje šokau tautinius šokius, sportavau ir visuomet kažką skaitydavau, tiek grožinę literatūrą, tiek įvairias enciklopedijas. Po mokyklos baigimo pasirinkau teisės studijas VDU, jas įpusėjus, supratau, kad tai visgi ne man“, – pasakoja L.Jacunskas. Po studijų nutraukimo vaikinas keletą metų ieškojo savęs, o tuomet grįžo į VDU studijuoti sociologijos ir antropologijos. „Visada mėgau stebėti mane supančią aplinką ir bandyti suvokti, kodėl kažkas daroma būtent taip, o ne kitaip. Prireikė laiko, kol suvokiau, kad šis noras stebėti, gali būti ir mano profesinio kelio pasirinkimas“, – užsimena būsimas diplomuotas sociologas.
Sociologijoje svarbu gebėti pagrįsti savo nuomonę
Studijų programa „Sociologija ir antropologija“ yra „daugiasluoksnė“, skirta paruošti savo srities ekspertus, galinčius tirti įvairias kultūras ir visuomenes, apie jas kalbėti plačiąjai visuomenei bei jai padėti suvokti, kodėl tai vyksta ir ką reiškia. „Jeigu reikėtų trumpai paaiškinti, kas yra sociologija ir antropologija, tai sakyčiau, jog tai mokslas apie visuomenę bei kaip ji funkcionuoja. Tai yra nuolatinis ieškojimas ir siekis aiškinti įvairius visuomenės veikimo mechanizmus. Svarbu suprasti, jog išreikšti savo nuomonės čia nepakanka, reikia gebėti ją ir pagrįsti“, – konstatuoja L.Jacunskas.
D.Belevičiūtė jau turimas sociologijos ir antropologijos žinias galėjo pritaikyti Pietų Korėjoje, į kurią išvyko pagal „Erasmus“ mainų programą. „Laikotarpį, kurį praleidau Pietų Korėjoje, sunku apibrėžti žodžiais, tą šalį aš įsimylėjau ir labai noriu į ją sugrįžti“, – tikina būsima VDU absolventė bei papildo, jog kitos šalies pažinimas padėjo suprasti, kad studijų metu įgytos žinios leidžia geriau suvokti naują kultūrą bei jos žmones.
„Vienintelis dalykas, kurio tikrai gailiuosi, tai mano neapsisprendimas dėl mainų programų, kurias vykdo VDU, galiuosi, jog nepasinaudojau tokia puikia galimybe“, – apgailestauja L.Jacunskas, kuris visus keturis studijų metus praleido universitete, kuriame papildomos veiklos ir patirčių taip pat netrūko.
D.Belevičiūtė pasakoja, kad tik įstojusi į universitetą, norėjo kuo labiau įsitraukti į įvairias siūlomas veiklas. „Jau pirmame kurse prisijungiau prie VDU Studentų atstovybės. Visgi, ten ilgai neužsibuvau ir vėliau prisijungiau prie Sociologų klubo, jame tapau užsienio studentų mentore“, – teigia VDU studentė ir papildo, jog tiek universitete, tiek už jo ribų lankyti papildomi užsiėmimai suteikė daugybę patirčių ir nuolatos skatino peržengti savo komforto ribą, tobulėti.
Po studijų – dar neatrastų sričių paieškos
Paskutinės dienos universitete būsimus sociologus verčia intensyviau galvoti apie ateities pasirinkimus. „Jaučiu, kad trijų metų teisės mokslų patirtis manęs visiškai nepaleido, todėl planuoju tęsti studijas kriminologijoje, net neabejoju, jog čia ypač pravers sociologijos ir antropologijos žinios“, – ateities planais dalinasi L.Jacunskas.
D.Belevičiūtė sako, kad kol kas apie magistrantūros studijas negalvoja ir užsimena jog leisis į duomenų analitikės darbo paieškas. „Taip pat labai noriu prisijungti prie projektų, kurie koncentruojasi į žmogaus teisių pažeidimus, ekologiją ar gyvūnų išnaudojimą“, – teigia būsima diplomuota VDU sociologė.
„Abiturientams palinkėčiau ieškoti to, kas tikrai patinka, o suklydus nebijoti leistis į naujas paieškas“, – sako L.Jacunskas. „Vienas blogiausių dalykų – pasiduoti aplinkinių spaudimui ir po mokyklos stoti į universitetą ar kitą mokymo įstaigą, nežinant savo krypties, kuri nuoširdžiai domintų. Siūlau neskubėti, tyrinėti, keliauti bei savanoriauti, nes atrasti labiausiai dominančią sritį galima pačiais įvairiausiais būdais“, – teigia D.Belevičiūtė, retoriškai teigdama, jog paieškos gali užtrukti, bet ar visa tai neverta dėl sėkmingų studijų pasirinkimo?
