Justina teigia, kad visada svarbiausia augimas. „Mokytojui svarbu domėtis ir norėti mokytis pačiam. Aš daug pati išmokstu, priverčiu kitus daug išmokti ir man nepatinka plaukti paviršiumi. Man nepatinka paviršutiniškai žiūrėti į mokymąsi ir mokymą. Aš siekiu kurti asmeninį kontaktą su mokiniais. Dar labai svarbu, mano nuomone, nuoširdumas ir atvirumas. Jei esi nuoširdus, tu nebijai pasakyti „Suklydau“, tu nebijai pasakyti „Atsiprašau“, o būdamas atviras gali priimti savo ir kitų klaidas“, – pasakoja Justina, kuri įsitikinusi, kad atvirai žiūrėti į pasaulį geriausiai išmoko būtent sociologija.
„Mokiniai ko gero pasakytų, kad aš linkusi diskutuoti. Domiuosi, keliu klausimus ir skatinu juos kalbėti. Raginu nebijoti suklysti. Man labai svarbu savo darbe sieti teoriją su gyvenimu, todėl skatinu savo mokinius ne aklai iškalti, bet suprasti, kelti klausimus, tyrinėti, įprasminti gaunamas žinias – taip, kaip tai daroma sociologijoje“.
VDU absolventė, socialinių mokslų daktarė, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje vyriausiąja specialiste analitike dirbanti Eglė Ozolinčiūtė teigia, kad studijuojant sociologiją labiausiai patiko kvietimas interpretuoti ir kvestionuoti visuomenę. Tai, Eglę labiausiai sociologijoje vilioja ir šiandien. „Mano baigiamieji darbai, tiek bakalaurinis, tiek ir magistrinis, man padėjo geriau suprasti sovietmečio sistemos socialinius padarinius, kurie leidžia geriau suprasti mūsų, Lietuvos visuomenės specifinę situaciją. Mane visgi labiausiai traukia kokybiniai tyrimo metodai, pusiau struktūruoti ar giluminiai interviu, turinio (content) analizė, focus grupės, kurias, beje, teko ne kartą organizuoti ir darbinėse aplinkose“, – pasakoja pašnekovė.
Dirbdama Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje, Eglė vykdo prevencines veiklas, atlieka tyrimus, veda mokymus akademinei bendruomenei, kuria įvairias gaires (besiremiant pozityviomis užsienio šalių patirtimis), kurios prisideda prie Lietuvos aukštojo mokslo kokybės gerinimo. „Turbūt labiausiai džiugina tai, kad jaučiu prasmę darbe, dirbu Lietuvai ir darbas man patinka“, – tikina VDU absolventė.
„Sunku įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būčiau studijavusi ne sociologiją, o ką nors kita. Kaip bebūtų, įtaka matyt buvo stipri, nes visgi mano darbinė veikla yra neatsiejama nuo sociologijos ir jos metodų. Tai, kad teko pagyventi įvairiose visuomenėse ir dalyvauti įvairiuose kontekstuose bei juos geriau suprasti visuomenės raidos kontekstuose, man taip pat atrodo neatsiejama nuo sociologijos“, – pasakoja Eglė.
Kaip žinoti, kad sociologijos studijos yra geriausias pasirinkimas?
„Kai buvau turbūt kokia devintokė, mano tėvai viename iš bendrų pokalbių paklausė, kur save matau maždaug po dešimties metų. Tokiu „užsimerk ir įsivaizduok“ būdu. Ir aš save įsivaizdavau kažkur kalnuose, prie laužo, Lotynų Amerikoje, gyvenančią su vietiniais, kalbančią jų kalba ir juos studijuojančią, galbūt įgarsinančią jų pasaulėvaizdį ir gyvenimo būdą sugrįžus. Tokia mintis. Tėvelis tuomet pasakė, kad tai skamba kaip antropologija. Tuo metu antropologijos bakalauro programų Lietuvoje nebuvo, tad tokia artima disciplina apie visuomenę pasirodė sociologija. Esu kaunietė, VDU ir liberal arts man taip pat pasirodė artima, tad taip įvyko, kad pradėjau ir tęsiau studijas VDU“, – prisimena Eglė, kuri Vytauto Didžiojo universitete baigė tiek sociologijos bakalauro, tiek ir magistro studijas.
Pasak jos, jei žmonės ir visa, kas susiję su žmonėmis, yra įdomu, kitaip tariant, jei esi smalsus visuomenės ir jos santykių (įvairiais lygmenimis) temoms, tai sociologija yra tau. „Galbūt bus visko, bet daugiau džiaugsmų nei rūpesčių. Man atrodo svarbu įsivardinti, kas teikia džiaugsmą, ir tai studijuoti“, – įsitikinusi VDU Sociologijos absolventė.
Justina pasakoja, kad yra kilusi iš mažo miestelio šiaurės Lietuvoje, buvo labai aktyvi, viskuo besidominanti ir daug kur dalyvaujanti, tačiau sociologiją ir jos studijas VDU atrado netikėtai. „Mano mokyklos laida buvo ta moksleivių karta, kuomet prasidėjo įvairios švietimo sistemos reformos, pokyčiai, buvo diegiama daug naujovių. Mokykloje man labai patiko istorija ir geografija, tačiau dešimtoje klasėje turėjau išsiskirti su geografija, nes negalėjau mokytis abiejų šių dalykų. Ieškodama informacijos apie studijas, aš susidūriau su sociologija. Tuo metu tai buvo man visai negirdėta, nematyta, nepačiupinėta. Kai pradėjau skaityti studijų aprašą, supratau, kad visa tai apie mane ir apie tai, kas man įdomu. Rinktis studijuoti Kaune paskatino ir tai, kad šiame mieste jau studijavo mano brolis. Studijuodama sociologiją galėjau paragauti ir kitų mokslų duonos: edukologijos, psichologijos. VDU studijų laisvumas buvo ir yra man didžiausia vertybė“, – teigia absolventė.
Justina prieš renkantis studijas pataria pasikalbėti atvirai pačiam su savimi. „Reikia paklausti savęs, kas man patinka. Jei tau patinka, kaip bendrauja žmonės, kodėl atsiranda tam tikros nuostatos, tradicijos ir kt. Jei tau įdomu, kaip rutuliojasi pasaulis, tai tuomet vienareikšmiškai rinkis sociologiją, nes tai yra labai platu, universalu. Sociologija padeda struktūruoti informaciją, padeda matyti ir mąstyti plačiau“, – tikina Justina.
Prisiminus studijas, sugrįžta geriausios akimirkos
„Iš pirmųjų metų studijose atsimenu rytinius kalbų mokymus ir srautines paskaitas, kur yra galimybė sutikti begales žmonių iš įvairių disciplinų, domėtis, ieškoti ir tik trečiais metais pradėti labiau koncentruotis pasirinktoje srityje. Labai gerai prisimenu pirmąsias sociologijos paskaitas, dar srautiniu formatu, man tai buvo labai įdomu. Tekstai kartais atrodydavo tokie nesuprantami, ypač patraukė realybės interpretavimas ir filosofavimas apie visuomenę. Pamenu, grįždavau po prof. Vyliaus Leonavičiaus paskaitų ir tiek būdavo pilna įspūdžių, kad negalėdavau užmigti, sukdavosi mintys apie tai, ką girdėjau. Iš tiesų man patiko tiek sociologijos, tiek antropologijos paskaitos, tokios kaip klasikinės teorijos, kokybiniai tyrimo metodai, vizualinė antropologija ir kt. Taip pat prisimenu studijas, kuomet turėdavome „tiltines“ paskaitas tarp Lietuvos ir Amerikos, kai galėdavome diskutuoti apie tą pačią mokslinę literatūrą ar tyrimus iš skirtingų visuomenės perspektyvų su studentais iš kitų visuomenių“, – apie studijas pasakoja Eglė ir papildo, kad labai daug gavo ir iš „Erasmus“ programų, tiek tuomet, kai pati buvo išvykusi iš Lietuvos (Eglei teko studijuoti Švedijoje ir Vokietijoje) tiek kai grįžusi tapo čia atvykusių užsieniečių mentore. „Tos draugystės yra tai, ką gavau kaip dovaną, tokią tęstinę. Su kai kuriais iš jų bendraujame ir susitinkame iki šiol“, – džiaugiasi Eglė.
Justina iš studijų geriausiai prisimena daug nuostabių dėstytojų ir galimybes studijų metu išvažiuoti į užsienio šalių universitetus. „Prisimenu prof. Romualdo Vaštoko paskaitas, kurių metu žiūrėdavome ir aptardavome dokumentinius filmus apie įvairius reiškinius. Prisimenu prof. Vyliaus Leonavičiaus paskaitas ir jo asmeninį dėmesį studentui. Kai studentų grupė yra maža, klostosi visai kitas bendravimo santykis. Prisimenu dėstytojo prof. Artūro Tereškino paskaitas. Jų metu tu niekada nepasijutai esantis kažkoks menkesnis, nesvarbus. Tai yra dėstytojai autoritetai, kurie eina į santykį, diskutuoja, kurie pasiruošę išgirsti tave ir tau padėti“.
Apie išskirtinį VDU dėstytojų bendravimą su studentais liudija ir Eglė: „Studentų ir dėstytojų santykis man VDU labai patiko, nes bendra atmosfera atrodo tokia palyginus išlaisvinta nuo hierarchinių apribojimų. Su dėstytojais vykdavome į seminarus Č. Milošo sodyboje, į konferencijas užsienyje, atlikdavome tyrimus. Eidavome į barą diskusijoms ir pokalbiams“, – betarpišką komunikavimą prisimena Eglė.
