A.Diržys šiuo metu tęsia mokslus doktorantūros studijose VDU ir jau visai netrukus savo sukauptomis žiniomis dalinsis su studentais. Ne vieneri universitete praleisti metai A.Diržiui leidžia žvelgti atgal ir įvertinti praėjusius studijų metus bei papasakoti apie filosofijos specialybės perspektyvas.
– Kaip susidomėjote filosofija?
– Dar mokydamasis mokykloje pradėjau domėtis mistinėmis tradicijomis ir artėjant stojimams supratau, kad jeigu noriu į šią sritį plačiai bei argumentuotai gilintis toliau, tai filosofija, skatinanti metodinį pažinimo vystymą – tinkamiausias pasirinkimas. Taip pat reikšmės sprendimui priimti turėjo tai, jog filosofijos specializacija aprėpia ne vieną discipliną, o greičiau padeda atrasti tarpdisciplininius bendrumus. Man, siekusiam priežastinio pagrindimo, atrodė, jog būtent toji kartais sunkiai aprėpiama platuma yra svarbi šiuolaikiniam mokslininkui. Todėl filosofijos studijos ir tapo mano galutiniu apsisprendimu.
– Mūsų visuomenėje filosofija nėra itin vertinama, vis dar gyvuoja stereotipas, jog, baigus šias studijas, kelio toliau nėra. Jūsų atveju, ar buvo bandymų artimoje aplinkoje sustabdyti Jus nuo tokio pasirinkimo?
– Užaugau humanitarinėje aplinkoje, tad mano pasirinkimas niekam didelės nuostabos nekėlė. Ilgainiui tenka susidurti su tokiais atvejais, kai žmonės nustemba sužinoję, kuo užsiimu, na, bet sakoma, jog filosofija prasideda nuo nuostabos. Tad visada pakanka progų gerai diskusijai ir filosofijos įvaizdžio gelbėjimui. Filosofijai nuo savęs nustumti žodį „nepraktiška“ – nelengvas uždavinys. Aš to žodžio niekada nesistengiau nustumti į šalį, nes pasirinkau tą filosofijos judėjimo kryptį, kuri nėra orientuota į praktinius užsiėmimus, o daugiau koncentruojasi į teorinius ieškojimus. Dėstymo, galbūt mokslinio darbo perspektyvos ateityje man yra priimtinos. Žinoma, tai nėra vienintelis galimas kelias baigus filosofijos studijas. Lietuvoje filosofus galima sutikti ir kultūros, politikos bei vadybos srityse. Pasaulinėje erdvėje be filosofijos specialistų beveik neapsieina kognityvinių, įvairių gamtos mokslų laboratorijos, taip pat sparčiai besivystančios kelias skirtingas disciplinas vienijančios tyrimų sritys. Galbūt dažnai dėl komunikacijos su visuomene trūkumo, filosofijos vaidmens ir jos populiarinimo atžvilgiu, yra sunku suprasti, kokią nemažą reikšmę turi filosofijos sisteminis ir metodologinis įnašas mokslinių tyrimų praktikoje.
– Kodėl pasirinkote būtent VDU?
– Mano atsiradimo VDU istorija susijusi su 12-os klasės egzaminais. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad daugelis studijas baigusių žmonių savo atsiradimą tam tikroje aukštojo mokslo įstaigoje pradėtų būtent taip. Tais metais, kai manęs laukė stojimai, vienas universitetas, kurį laikiau savuoju prioritetu, „Filosofijos“ studijų programos priėmimo sąlygose reikalavo matematikos egzamino, o VDU – ne. Prireikė nemažai laiko, jog įsisąmoninčiau asmeninę būtinybę rinktis filosofijos studijas, tad matematikos egzaminui nebuvau pasiruošęs ir taip pasirinkau VDU. Turiu pripažinti, kad iki studijų pradžios dėl susiklosčiusios situacijos jaučiausi šiek tiek nusivylęs. Tačiau prasidėjus studijoms, viskas pasikeitė.
– Vadinasi, niekada net nebuvote pagalvojęs, kad pasirinkimas buvo klaidingas?
– Iki šiol jaučiu, kad nors ir aplinkybių priverstas, bet pasirinkau teisingai. Neteko manyti, kad pasirinkau ne taip, jog reikėtų ieškoti vietos kitame universitete. Studijomis VDU buvau patenkintas, čia skatinamas liberalus mąstymas, nuolatos jaučiama teigiama atmosfera. VDU paakino mane išsaugoti ir sustiprinti norą būti nepriklausomu asmeniu ir neužmiršti savyje brandinti savarankišką mokslininką, siekiantį kritiškai mąstyti bei priimti atsakingus sprendimus.
– Kas Jums labiausiai įsiminė iš studijų metų?
– Be abejonės, itin neformalūs santykiai su dėstytojais. Tai mini daugelis universiteto studentų, absolventų ir galbūt tai gali skambėti kaip ne kartą kartojama formuluotė, bet palanki mokymuisi ir darbui atmosfera gali reikšti daugiau negu tik teigiamos nuotaikos palaikymą, todėl tai ir norisi akcentuoti. Puikūs santykiai su dėstytojais tęsiasi iki šiol, nes vis dar esu VDU bendruomenės narys. Kalbant apskritai, daugelis mano studijų draugų visada džiaugėsi tokiais šiltais santykiais su dėstytojais. VDU esantis platus pasirinkimų spektras – tarsi paskata tiems neformaliems santykiams ir bendradarbiavimui klestėti. Pastarieji neformalūs santykiai leidžia jaustis laisvesniu asmeniniuose pasirinkimuose, rengiant kursinį ar bakalauro darbą, kai dėstytojai skatina pačiam formuoti savo nuomonę, būti drąsiam klysti ir naiviai, vienareikšmiškai nepasitikint pozicijomis, kartais net jais pačiais, pamažu pažinti kritinio mąstymo disciplinos subtilybes.
– Netrukus pradėsite pats dėstyti studentams. Ar būdamas pirmame kurse jau mąstėte apie dėstytojo vaidmenį universitete?
– Tikrai taip, mąsčiau apie tai, tokių ambicijų tikrai turėjau. Galbūt tiksliai nežinojau, ar karjeros pasirinkimai kryps būtent VDU linkme, bet, kaip ir minėjau, neformalūs santykiai su dėstytojais mane kreipė link aiškumo, kad noriu būti šios bendruomenės dalimi ir pats.
– Ką patartumėte jaunam žmogui, norinčiam, bet galbūt nedrįstančiam pasirinkti filosofijos studijas?
– Manau, kad paskatinimas neturėtų būti skirtas tik tiems, kurie konkrečiai mąsto apie filosofijos studijas. Filosofija nėra skirta tik tam tikrai grupei žmonių, pašauktai įsitraukti į ezoterinės draugijos gretas. Ji skirta visiems, nes filosofija padeda tobulinti bene patį pirminį žmogaus įrankį, leidžiantį žmogui save pažinti kaip tokį – gebėjimą mąstyti – ir kiekvieną dieną nei vienas negalime be to išsiversti. Todėl žmogaus, svarstančio apie filosofijos studijas, motyvacija galėtų būti susijusi su priminimu, jog svarbu nenuvertinti mąstymo, o ypač jį lydinčio kritiškumo, kurį galime tik ilgainiui mokytis įgyti. Galbūt dėl mąstymo neatskiriamumo nuo mūsų, esame įpratę nepastebėti jo išskirtinumo, bet savo kasdienišką mąstymą galime sustiprinti ir transformuoti į kritinį mąstymą, o tokiu būdu prisidėti ir prie pačios realybės keitimo bei tapti jos pokyčių dalimi. Kiekviena nauja mąstoma idėja yra ir nauja tyrimų bei atradimų sritis. Taigi aš skatinčiau ir tuos, kurie pasirinks studijas VDU, bet kitoje specialybėje, nepamiršti pasinaudoti ir gretutinėmis studijomis bei taip gilinti žinias ne vienoje disciplinoje, bet keliose.
Daugiau informacijos apie filosofijos studijų programą galima rasti čia, o apie gretutinių studijų galimybes VDU – čia.
