Patinka iššūkiai
„Mainai Korėjoje leido patirti gyvenimą Korėjoje ir pajausti, ar aš pati galiu sieti savo gyvenimą su šia šalimi. Supratau, kad ne“, – šypsosi mergina, VDU studijuojanti korėjiečių kalbą. Suvokusi, kad gyvenimas Korėjoje – ne jai, o korėjiečių kalbos paklausa Lietuvoje nėra didelė, Gabija prisiminė savo seną svajonę mokyti ir po metų galvoja stoti į pedagogiką.
Mergina Korėjos kultūra susidomėjo dar paauglystėje, klausydama K-pop muzikos. „Apskritai, mane visuomet domino kultūros ir kalbos, kurios visiškai skiriasi nuo mūsų. Bandžiau mokytis arabų kalbos, savarankiškai mokykloje mokiausi ir korėjiečių. Man patinka iššūkiai. Taip pat domino Korėjos maistas, kultūra ir, tuo metu, muzika“, – Gabija juokiasi, kad nors korėjiečių popmuzikos nebesiklausė, bet stodama į VDU vis dar jautė susidomėjimą kultūra ir kalba.
Kalboms gabi studentė jau pirmame kurse įrodė savo talentą ir netrukus korėjiečių mokėsi kartu su antrakursiais. „Po pirmo semestro dėstytoja, supratusi, kad man paskaitose darosi nuobodu, pasiūlė pereiti į antrą kursą. Išlaikiusi korėjiečių kalbos egzaminą kitame semestre jau mokiausi su antrakursiais“, – pasakoja Gabija.
Nustebino universitetas
Būtent tada ji susidomėjo VDU siūlomomis mainų programomis ir nusprendė savo jėgas išbandyti Korėjoje. Gabija pasakoja, kad nors su kultūra buvo susipažinusi iš anksto, ne ji buvo didžiausias studentės iššūkis. Anot merginos, Korėjos universitete buvo jaučiamas didelis spaudimas mokytis, dalis studentų naktimis mokydavosi visą parą veikiančiose bibliotekose.
„Aišku, turbūt priklauso nuo studento požiūrio. Tikrai buvo studentų, kuriems netrūkdavo laiko linksmybėms. Nepaisant to, pati Korėjos mokymosi sistema labai skiriasi ir prie to reikėjo priprasti“, – problemų su kalba Gabija neturėjo, nes buvo gerai pasiruošusi – be studijų prieš kelionę dar lankė privačias pamokas pas korėjiečius.
Seulo universitete metams įsikūrusi VDU studentė džiaugėsi modernia universiteto infrastruktūra ir, kaip ir kiekviename universiteto miestelyje, kad viskas yra ranka pasiekiama: bendrabučiai, auditorijos, parduotuvės.
„Pats universitetas išsidėstęs ant kalno, tad aplink buvo daug gamtos ir parkų“, – pasakoja Gabija.
Kavinių kultūra
Pasak merginos, nors prieš kelionę ji buvo pažiūrėjusi ir prisiskaičiusi visokiausios informacijos, niekas negali paruošti tavęs tokiam naujam gyvenimo etapui. Kaip ir daugelyje Azijos šalyje, korėjiečiai nebūdavo linkę bendrauti angliškai, bet Gabijai netrūko vietinės kalbos žinių.
„Pamatę gatvėje vienintelę šviesiaplaukę atkreipdavo dėmesį, tačiau patys nekalbindavo. Jei pradėdavau kalbėti korėjietiškai, nustebdavo ir pradėdavo klausinėti, iš kur išmokau taip gerai kalbėti, ką čia veikiu, ar mokausi ar dirbu“, – pasakoja mergina.
Nors Gabija neturėdavo daug laisvo laiko dėl mokslų, bet surasdavo laiko patyrinėti patį Seulą. Pasak jos, 10 mln. gyventojų turinčiame moderniame mieste tikrai įmanoma surasti jaukių, savo tradicijas išsaugojusių vietų.
„Norėdamas ištrūkti iš eismo ir žmonių perpildytų gatvių, tikrai gali rasti ramių vietų. Korėjoje labai populiari kavinukių kultūra, o kiekviena jų labai skiriasi viena nuo kitos. Tačiau visose rasi korėjiečių mėgstamiausią gėrimą – šaltą americano“, – anot pašnekovės, Korėja garsėja savo desertais, o daugelio pagrindinių patiekalų europietiškas skrandis gali ir nepriimti.
Paskutinius metus korėjiečių kalbos besimokanti Gabija dabar yra susikoncentravusi į bakalauro baigimą, o po to laukia naujos patirtys. Tačiau mergina įsitikinusi, kad studentai turėtų pasinaudoti universiteto siūlomais būdais save išbandyti, nes tik taip gali atrasti svajonių karjeros kelią.