Ilgą laiką svarsčiusi apie medicinos studijas, besimokydama 11-oje klasėje mergina susidomėjo matematika ir nuo to laiko savo gyvenimą susiejo su šia sritimi. Dabar ji savo kasdienybėje ne tik gilina matematikos žinias magistro studijose, nagrinėja dezinformacijos keliamas grėsmes šalies saugumui, bet ir aktyviai dalyvauja NATO mokslinėje veikloje, kur kartu su tarptautiniais ekspertais tyrinėja dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes.
Nuo matematikos iki dirbtinio intelekto
Prisimindama savo kelią į matematikos sritį, mergina pasakoja, jog viskas prasidėjo nuo dalyvavimo viename jaunųjų mokslininkų konkurse. Supratusi, jog mokykloje gaunamų žinių jam pasiruošti neužteks, ji pagalbos kreipėsi į medicinos profesorių, kuris specializavosi garsų biologijoje tyrimuose. M.Songailaitė taip pat norėjusi šia sritimi domėtis plačiau – analizuoti, kaip muzika veikia žmogų, augalus ir gyvūnus.
„Taip kartu atliekant tyrimus išaiškėjo, kad profesorius, su kuriuo dirbu, iš tiesų yra stiprus matematikas. Nors iš pradžių tikėjausi, jog tyrinėsime biologinius procesus, tačiau visi metodai, kuriuos analizavome, buvo paremti matematika. Supratusi, kad dirbti su matematika man išties labai patinka, nusprendžiau savo moksliniame darbe atsisakyti biologijos ir pereiti prie matematikos“, – pasakoja mergina, matematiką apibūdinanti kaip techninę kalbą, leidžiančią geriau suprasti ją supantį pasaulį.
„Matematika yra tarpdisciplininė – pasitelkusi ją galiu bet kurioje srityje atlikti reikiamus tyrimus bei tuo pačiu metu daugiau sužinoti apie kitą sritį. Tokiu būdu daug išmokau apie kalbos technologijas ir apie pačią kalbą. Mokykloje man ne itin patiko mokytis lietuvių kalbos, jos gramatikos, o dabar su ja labai daug dirbu, kalbos taisykles aprašinėjame pasitelkę matematinius algoritmus. Darbe tenka daug skaityti, mokytis ir domėtis apie socialinius procesus, kadangi jiems aprašinėti taip pat naudojame matematiką”, – džiaugiasi VDU magistrantė, šiuo metu su studijomis derinanti ir darbą keliuose moksliniuose projektuose, kuriuose analizuoja dezinformacijos aptikimo būdus.
Pasak Taikomosios matematikos magistro studijų studentės, dezinformacijos sritis jai įdomi dėl galimybės analizuoti žmonių elgseną ir atpažinti, kaip susirašinėjimuose sklinda informacija ir gandai. Taip pat ji yra įsitraukusi ir į NATO Mokslo ir technologijų organizacijos (angl. NATO Science and Technology Organization, NATO STO) veiklas, kur kartu su mokslininkų grupe nagrinėja didžiųjų kalbos modelių (angl. Large Language Models) panaudojimą kariniams ir gynybiniams tikslams.
Darbas su šalies saugumo tema – sritimi, kuria M.Songailaitė pradėjo domėtis dar vaikystėje ir net vienu metu rimtai svarstė vietoje studijų universitete rinktis tarnybą kariuomenėje, merginai teikia daug prasmės. „Manau, turėtume daugiau dėmesio skirti gynybos procesams. Nors pati esu matematikė ir, tikėtina, nebūčiau pati stipriausia kovojant fronte su ginklu, tačiau manau, jog savo turimus įgūdžius galėčiau panaudoti siekiant išvengti karinių konfliktų tiek šalies, tiek NATO lygmenyje”, – įsitikinusi magistro studentė.
Paklausta, kaip pavyksta suderinti magistro studijas, darbą universitete bei papildomas projektines veiklas, mergina užtikrintai atsako – norint viską palaikyti aukštame lygmenyje, svarbiausia, jog gaunamas žinias ir įgūdžius būtų galima pritaikyti visose srityse. „Tokiu būdu lengviau susitelkti darbui. Stengiuosi, kad dalykus, su kuriais dirbu projektuose, vėliau galėčiau pritaikyti savo magistriniame darbe ir atvirkščiai“, – atvirauja studentė, laisvalaikiu besirenkanti veiklas, kaip pati įvardina, leidžiančias „pravėdinti galvą“ – „Žiemą daug važinėju snieglente, o sezonui pasibaigus ją iškeičiu į riedlentę ar riedučius. Kadangi mano tėtis yra šaulys, kartais prisijungiu prie jo vedamų veiklų“, – pasakoja studentė.
Svarbiausia žinias pritaikyti
Visuomenėje vis dažniau pasigirstant kalboms apie prastėjančius moksleivių matematinius gebėjimus ir žemus egzaminų rezultatus, M.Songailaitė laikosi nuomonės, jog pagerinti moksleivių matematines žinias būtų galima matematiką pritaikant ir kitose pamokose.
„Būdama moksleive nuolat klausdavau mokytojų, kur vėliau galėsime panaudoti matematines žinias. Sulaukdavau atsakymo, kad parduotuvėje perkant bandeles reikės suskaičiuoti pinigus. Tačiau nepavadinčiau to matematikos panaudojimu. Turėtų atsirasti tokių sričių, kur moksleiviai, net ir minimalias žinias galėtų panaudoti kokiems nors tyrimams ar, pavyzdžiui, atlikdami brandos darbą. Beje, pati būdama dvyliktoke rinkausi jį atlikti. Ir galiu užtikrintai pasakyti, jog tikrai mėgavausi visu procesu: galėjau analizuoti, kokioje kasdienėje veikloje galiu pritaikyti tam tikras funkcijas. Manau, tai yra puikus pavyzdis moksleiviams, kad matematika nėra vien tik pinigų skaičiavimas, o daug įdomesnis procesas“, – įsitikinusi VDU studentė.
Mergina taip pat nepritaria įsitikinimui, jog dabartinių moksleivių matematinės žinios iš tiesų nuolat prastėja. „Mano jaunesnioji sesuo šiuo metu kaip tik ruošiasi abitūros egzaminams ir matau, kad jos turimos žinios tikrai nėra prastesnės už tas, kokias turėjau pati būdama jos amžiaus. Nors mokykloje moksleiviai išmoksta tik pačius matematikos pagrindus, kuriuos vėliau galės pritaikyti toliau studijuodami universitete ar apskritai gyvenime, tačiau nėra supažindinami su pačiu matematikos grožiu. To tikrai mokyklose trūksta. Visų renginių, kuriuos darome moksleiviams čia, universitete, metu, stengiamės parodyti, kokiuose projektuose ar kokiose srityse dirbame ir per tai tą grožį atskleisti“, – kalba M.Songailaitė, tačiau pripažįsta pastebinti, kad dažnai ir patiems moksleiviams pritrūksta ne tik kantrybės, bet ir noro suprasti matematiką.
VDU studentės teigimu, nenoras skirti laiko mokytis matematiką atsiranda dėl nusistatymo, jog mokytis ją yra nuobodu bei negebėjimo įžvelgti prasmę, kur šio dalyko žinios būtų pritaikomos. „Būtent tokio mąstymo vedami jauni žmonės ne tik, kad nenori suprasti, kodėl jiems būtų pravartu mokėti vieną ar kitą dalyką, bet kartu dingsta kantrybė mokytis kažką naujo. Pamenu, kai pati stojau į universitetą, dažnai iš dėstytojų sulaukdavau atsakymo, kad tai, ką dabar suprantame vienaip, praėjus 10 metų suprasime visiškai kitaip. Tačiau tuo metu man atrodė, jog suprantu viską ir galiu lengvai paaiškinti vieną ar kitą teoremą. Vis dėl to, tik jau studijuodama magistro studijose, suprantu, kad dėstytojai buvo teisūs ir dabar tam tikrus dalykus suvokiu visiškai kitaip nei būdama pirmo kurso bakalauro studente“, – neslepia mergina.
Nereikia bijoti matematiką derinti su kitomis sritimis
Kasdienybėje derinančią tiek tiksliuosius, tiek humanitarinius mokslus, darbas su dezinformacija ir jos poveikiu socialiniams aspektams, M.Songailaitę atvedė prie poreikio į šios srities procesus pasigilinti išsamiau. „Žinau žmonių, kurie baigę socialinius mokslus, pereina į tiksliuosius norėdami išmokti savo darbe pritaikyti tam tikrus statistinius metodus ar išmokti programuoti, tuos dalykus puikiai išmoksta ir naudoja. Man panašiai nutiko su dezinformacijos tyrimais. Ir nors perprasti socialinius mokslus sekasi kiek sunkiau nei tiksliuosius, ilgainiui įsitikinau, jog dedant pakankamai pastangų, išmokti tikrai įmanoma“, – tikina studentė.
12-oje klasėje supratusi, jog pasirinkusi matematikos studijas įgaus ne tik matematinių, bet ir informatikos srities žinių, M.Songailaitė pripažįsta neišvengusi stereotipų iš aplinkinių. „Buvo juokaujama, jog baigusi matematiką dirbsiu arba mokytoja, arba banke. Ir nors tuo metu po pamokų jau papildomai dirbau su matematikos profesoriumi bei puikiai mačiau, kur šio dalyko žinios yra pritaikomos, paaiškinti tai aplinkiniams buvo sudėtinga. Deja, panašių nusistatymų, ką su ta matematika veikti, vedini į universitetą atėjo ir dalis kursiokų. Pati jau besimokydama vėlesniuose bakalauro kursuose dar kartą įsitikinau ir nusiraminau, jog tikrai pasirinkau tą studijų kryptį, kurioje iš tiesų noriu būti. Svarbiausia nebijoti savo specialybę derinti su kitomis sritimis”, – būsimus studentus drąsina mergina.
