Anot P.Subačiaus, planuojama, kad pradinių klasių mokytojus būtų leidžiama rengti tik kolegijoms. Švietimo ir mokslo viceministras sako, kad tokio ketinimo ministerija neturi.
„Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojus ir toliau galės rengti tiek kolegijos, tiek universitetai“, – teigia G.Viliūnas. Jo komentarą BNS perdavė ministerijos Komunikacijos skyrius.
Anot viceministro, šią savaitę ministerijoje vyks susitikimai su švietimo specialistais, bus aptartos įvairios priemonės, skirtos tobulinti mokytojų rengimą, profesinį augimą, gerinti mokytojo profesijos prestižą. Šiuose susitikimuose bus aptarti ir numatomi pedagogų rengimo reglamento pokyčiai.
„Savaitės pabaigoje atnaujintą reglamento versiją ketiname pateikti tolesnėms diskusijoms ir derinti su visomis suinteresuotomis šalimis. Tuomet galėsime plačiau pakomentuoti visus rūpimus naujojo reglamento aspektus“, – teigia G.Viliūnas.
Aukštojo mokslo institucijų pertvarką rengianti Švietimo ir mokslo ministerija ne kartą teigė, kad pedagogai turėtų būti rengiami aukštosiose mokyklose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
Pernai birželį ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje aiškinta, kad pedagogo kvalifikaciją bus galima įgyti ne tik per studijas, bet ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, dalyvaujant programoje „Renkuosi mokyti!“.
Toje spaudos konferencijoje G.Viliūnas teigė, kad kai kurių specialybių pedagogai vis dėlto galėtų būti rengiami kolegijose.
„Čia tikrai ne universitetų reikalas rengti darželių auklėtojus“, – birželį sakė viceministras.
Dabar Lietuvoje mokytojai turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnis nebūtinas. Reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją dabar pedagogai gali įgyti universitetuose ar kolegijose.
Pernai liepą Seimo patvirtintose bendrojo ugdymo gairėse nurodyta, kad „mokytojai pradeda dirbti savarankiškai tik įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį“. Gaires inicijavęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša tuomet sakė, kad tokia nuostata – siekiamybė, o ne imperatyvas.
