Keisis priėmimo tvarka
Susitikime viceministras pabrėžė, kad „didžiąją dalį anksčiau padarytų klaidų teks taisyti“. Pasak R. Vaitkaus, kai kurios naujos aukštojo mokslo reformos gairės jau nubrėžtos Vyriausybės programoje. Kalbėdamas apie konkrečius pokyčius, valdininkas pabrėžė, kad pirmiausia numatoma panaikinti dabar galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo antikonstitucinius iškraipymus ir peržiūrėti universitetų valdymo sistemą.
Visuotinė metinė studijų įmoka, galimai atsirasianti nuo kitų metų rugsėjo, sudarys 2000 litų. Apie studijų kainas pasakojo ŠMM atstovas.
„Norime keisti ir studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, po truputį stiprinant valstybės užsakymą tam tikrų sričių specialistų rengimui pagal poreikį, atsižvelgiant ir į regionų poreikius“, – teigė jis.
Už studijas mokėsime vienodai
R. Vaitkaus įsitikinimu, reikės keisti studijų finansavimo schemą.
„Numatoma įvesti visuotinę studijų įmoką. Iš pirmo žvilgsnio tai truputį gąsdina. Pagal šalies Konstituciją gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamos studijos. Realiai numatoma, kad įmoką mokės visi, išskyrus gerai besimokančiuosius. Tie, kurie mokysis prasčiau, galės iš Valstybės studijų fondo imti paskolą ir ją pradėti grąžinti per pajamų mokesčių sistemą po studijų pradėjus dirbti. Visuotinė metinė studijų įmoka, galimai atsirasianti nuo kitų metų rugsėjo, sudarys 2000 litų“, – apie studijų kainas pasakojo ŠMM atstovas.
Viceministras atskleidė, kad dabar galiojanti studijų sistema, kai studentas, neturintis studijų krepšelio, moka visą studijų kainą, yra tik Baltijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje ir kitose Rytų regiono šalyse. Jo teigimu, tai būtina keisti, todėl šiuo metu rengiama reformos koncepcija.
R. Vaitkaus įsitikinimu, ankstesnės valdžios kalbos apie studijų kokybę buvo tik deklaracijose. „Išskyrus keletą užsienio dėstytojų pritraukimo į šalies universitetus bei bendrų studijų programų su užsienio universitetais konkursų, beveik nieko nebuvo padaryta. Kaip žinome, studijų kokybę lemia trys faktoriai – žmoniškieji ištekliai, į kuriuos, deja, nieko per pastaruosius kelerius metus nebuvo investuota, studijų infrastruktūra, kuriai nebuvo skirta lėšų, nes visos lėšos buvo skirtos mokslo slėniams, ir vidinės studijų kokybės sistemos parengimas“, – pasakojo R. Vaitkus.
Regionams – žalia šviesa
Viceministras susitikime pabrėžė, kad aukštojo mokslo politika turi būti regioninės politikos dalimi.
„Šiaulių universitetas – stiprus Šiaurės Lietuvos regiono universitetas, todėl jis turėtų daugiau bendradarbiauti su Šiaurės Lietuvos partneriais rajonuose. Štai Švietimo ir mokslo ministerija iniciavo pilotinį specialistų, turinčių aukštojo mokslo diplomą, kvalifikacijos kėlimo projektą. Per šią sistemą Šiaulių universitetas, dirbdamas su Šiaurės Lietuvos regionu, gali teikti didelę naudą šiam regionui“, – dėstė R. Vaitkus.
Jo įsitikinimu, nors Šiaulių universitetas rengia specialistus visai šaliai, tačiau, pirmiausia, reikia patenkinti šio regiono specialistų poreikius ir pagal tai pakoreguoti studijų programas.
