Jos teigimu, per pirmąjį priėmimo etapą išdalyti visi universitetams skirti krepšeliai, kolegijose jų liko tik vienoje menų kryptyje.
„Krepšelių neliko, jų poreikis buvo didesnis, nei buvo lėšų, išskyrus kolegijose į menų vienos iš krypčių grupės – šokio – specialybę“, – sakė viceministrė.
Pernai po pirmojo etapo kolegijose buvo neišdalyta šimtai krepšelių, jų liko ir po papildomo priėmimo. Viceministrės teigimu, per antrąjį pagrindinio priėmimo etapą ir per papildomą priėmimą šiemet turbūt bus pasiūlyta mažiau valstybės finansuojamų vietų nei ankstesniais metais.
„Antras etapas labai priklauso nuo to, kiek studentų pasirašys sutartis. Dabar stojantieji gavo du pasiūlymus – vieną valstybės finansuojamą vietą ir vieną mokamą. Taigi, gali įvykti taip, kad į pasiūlytą valstybės finansuojamą vietą studentas stoti nenorės ir pasirinks mokamą vietą. Tačiau turbūt kituose etapuose nebus labai daug krepšelių, nes šiemet norinčiųjų įstoti yra pakankamai didelis skaičius“, – BNS dėstė N.Putinaitė.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius antradienį sakė, kad jį „džiugina ryškėjanti kolegijų lyderystė, kuriose konkursinio balo kartelė pakelta į aukštesnį lygį negu kai kurių universitetinių studijų“.
Viceministrė tokią tendenciją iliustravo Šiaulių universiteto ir kolegijos pavyzdžiais.
„Stojimas į Šiaulių universitetą, pirminiais duomenimis, yra mažesnis negu pernai, bet į Šiaulių kolegiją – didesnis. Tai reiškia, kad tie vaikai, kurie yra iš regiono, mieliau renkasi kolegiją. Tos tendencijos mus džiugina, nes rodo, kad kolegijos nėra kokios nors antrinės aukštojo mokslo įstaigos, iš tiesų jos pakankamai stiprios ir turi savo stojančiuosius, kurie jas pirmiausia renkasi. Taip pat mes matome, kad į kai kurias specialybes noriau stojama į kolegijas, negu į universitetus, pavyzdžiui, žemės ūkio specialybes“, – sakė ji.
Šiemet gerokai išaugusį priėmimą į kai kurias privačias aukštąsias mokyklas viceministrė aiškino pakeistomis taisyklėmis, kiek krepšelių jos gali gauti.
„Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatytas apribojimas 2009 ir 2010 metams stojant į privačius universitetus ir kolegijas – jie negalėjo gauti daugiau 30 proc. krepšelių nuo deklaruoto savo studentų skaičiaus“, – aiškino ji.
Tarp aukštųjų mokyklų, galinčių pasigirti valstybės lėšomis studijuosiančiųjų didesniu pritraukimu, yra ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Jis šiemet per pirmąjį etapą gavo 357 krepšelius (pernai – 155), privati Vilniaus dizaino kolegija, kuris gavo 83 krepšelius (pernai – 21).
