„Matome, kad į matematikos mokymą reikia įtraukti ir psichologus, ir raidos specialistus, nes kažkur mes prarandame mokinių motyvaciją. Nes jei mokiniai nesuvokia, kam tų žinių reikia, ar nemato jų (galimybės pritaikyti – BNS) praktikoje, yra sudėtinga. Karta keičiasi ir reikia permąstyti, ar tikrai tinkamai su jais dirbame“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį kalbėjo viceministrė.
Anot jos, siekiant geresnių egzamino rodiklių, mokykloms ketinama sudaryti sąlygas pasinaudoti moksleivių 2019-ųjų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais, kad jie galėtų geriau pasirengti brandos egzaminams.
Taip pat planuojama peržiūrėti ir pačias egzamino užduotis, tačiau, anot jos, kitąmet kandidatai dar laikys egzaminus su neatnaujintu turiniu.
„Vertinimo sistemą irgi planuojama pažiūrėti. Aišku, egzamino turinys šiais ir kitais metais neturėtų, negalėtų turbūt netgi keistis. Bet, vis tik, pasikonsultavę su ekspertais planuojame egzamino užduotis peržiūrėti“ – sakė ji.
Ji taip pat jau rugsėjį žada įvairias konsultacijas būsimiems abiturientams ir mokytojams.
„Rudenį yra numatyti mokymai dėl dalyko raštingumo ugdymo, informatinio mąstymo, matematinio samprotavimo ugdymo, kad tie mokytojai, kurie dalyvaus mokymuose, galėtų tam tikra prasme tapti lektoriais savo savivaldybėse, švietėjais savo vietose“, – aiškino J.Urbanovič.
Pasak viceministrės, šią savaitę ketinama susitikti ir su ekspertais, dirbančiais su mokyklų ugdymo programų atnaujinimu, taip pat žadama tartis, kokių reikėtų papildomų priemonių rengiant mokytojus ir tobulinant jų kvalifikaciją.
Planuojama peržiūrėti ir pačias egzamino užduotis, tačiau, anot jos, kitąmet kandidatai dar laikys egzaminus su neatnaujintu turiniu.
Ilgainiui ministerija numato peržiūrėti vadovėlių ir skaitmeninio turinio vertinimo reikalavimus, sukurti mokytojų kvalifikacijos ir kokybės vertinimo sistemą, nes, pasak viceministrės, „matematinio raštingumo lygmuo koreliuouja su mokymo didaktika, metodika“.
Mato rezultatų ryšį su socialine padėtimi
Viceministrė komitete pateikė ir išsamesnę matematikos rezultatų analizę. Anot jos, pastaraisiais metais ne tik prastėja matematikos egzaminų rezultatai, bet mažėja ir pasirenkančiųjų šį valstybinį brandos egzaminą, t.y. jį šiemet laikė apie 55 proc. abiturientų. Šiemet egzaminą rinktis galėjo net ir tie, kurie turėjo nepatenkinamą įvertinimą mokykloje, jei gebėjo įrodyti, kad turi pakankamai žinių teigiamam įvertinimui.
Kitas nerimą keliantis dalykas, pasak jos, yra tai, kad egzaminą renkasi mažiau moksleivių iš kaimiškų vietovių.
„Jei kalbame apie atotrūkius pasiekimų, vadinasi, jaunimas iš kaimiškų vietovių toliau neprojektuoja savo ateities pasirenkant aukštąjį mokslą, finansuojamas studijų vietas“, – teigė ji.
Taip pat pastebima, kad šiemet yra apie 600 moksleivių iš privačių mokyklų, kurie, pasak viceministrės, „gan sėkmingai išlaikė egzaminą“.
„Tai leidžia daryti prielaidą, kad tikrai rezultatams daro poveikį ir mokinio socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka“, – pabrėžė J.Urbanovič.
Anot jos, iki šiol nepastebėta problemų dėl egzamino užduočių formuluočių, jų tematika ir formatas kartojasi kasmet, tad, viceministrės nuomone, minimaliam įvertinimui jas „atlikti tikrai įmanoma“. Ji akcentavo, kad ministerijos planuojamos permainos bus veiksmingos tik tuomet, jei „ateis mokinio motyvacija, suvokimas, kodėl ta matematika reikalinga, kaip jos mokytis“.
„Užduotys atspindi tiesiog gebėjimą, matematinį raštingumą, samprotavimą, kuris reikalingas elementarioms buitinėms gyvenimo situacijoms: nuolaidai paskaičiuoti parduotuvėje, kiek tapetų reikia pasirinkti norint ištapetuoti sieną, suvokti, kaip skaičiuojamas debetinis mokėjimas už elektrą, vidurkio paskaičiavimas“, – aiškino viceministrė.
Nepanaudotas lėšas siūlys antrakursiams
Dėl matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų nerimas kilo paaiškėjus, jog šiemet jį išlaikė tik du trečdaliai iš 15,2 tūkst. laikiusiųjų, t.y. apie 10 tūkst. – tai yra prasčiausi rezultatai per penkerius metus.
Šis egzaminas, be kitų sąlygų, būtinas norint studijuoti aukštąjį mokslą nemokamai.
Valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir kolegijose šiemet numatyta apie 16,5 tūkstančio, tad aukštųjų mokyklų vadovai bei kiti ekspertai nerimauja, jog apie trečdalis vietų gali likti neužpildytos.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša atkreipė dėmesį, kad komitetas kitą posėdį svarstys siūlyti nukreipti dėl neužpildytų studijų vietų sutaupytas lėšas didesniam antrojo kurso studentų studijų finansavimui.
Ministerija trečiadienį informavo, kad norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose jau pareiškė daugiau nei 24,5 tūkst. stojančiųjų, o kiek daugiau nei pusė jų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Pasak ministerijos, beveik 10 tūkst. jų galėtų įstoti į nemokamas vietas universitetuose. Galutinių stojimo rezultatų tikimasi kitą savaitę.