„Jeigu akademinės bendruomenės iš principo nemato perspektyvos, nenori reformos, net Seimas turbūt nesiryžtų imtis tų žingsnių“, – sakė N.Putinaitė.
Kita vertus viceministė pažymėjo, kad visiškai nekreipti dėmesio į ekspertų išvadas, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2020 metais prognozuojama 40 proc. mažiau studentų nei dabar.
„Jie klausė, kaip padaryti taip, kad Lietuvos universitetai būtų traukos centras tarptautiniu mastu. Pirmiausia buvo galvojama apie Lietuvos konkurencingumą ir studijų kokybę“, – pažymėjo ji.
Viceministrei pritarė ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. Anot jo, akademikai turėtų į ekspertų išvadas žiūrėti kaip į iššūkį, o ne į grėsmę.
„Ekspertai pasiūlė provokaciją mums visiems, ypatingai akademinėms bendruomenės. Jokių politinių, mano supratimu, sprendimų, kažkokių drastiškų valingų veiksmų čia daryti neįmanoma be susitarimo tarp akademinių bendruomenių ir politikų. Aš manau, kad kamuoliukas mestas jums ir turite reaguoti ne gynybiškai, o racionaliai“, – į Seime susirinkusius aukštųjų mokyklų vadovus kreipėsi V.Stundys.
V.Būdienė kritikavo krepšelių sistemą
Tuo tarpu prezidentės patarėja Virginija Būdienė ekpertų išvadas pavadino jokia naujove ir ragino svarstyti, ar Lietuvai tikrai nereikia specializuotų aukštųjų mokyklų. Be to, prezidentės patarėja dvejojo, ar iš tiesų reikia uždaryti ir bent keletą platesnio profilio aukštųjų mokyklų.
Pasak jos, tiek pat universitetų Lietuvoje buvo ir 1990-aisiais, kai Lietuvoje buvo kur kas mažiau studentų, bet jie vis tiek išliko ir savaime neužsidarė.
„Jei universitetai mirs, tai ne dėl demografijos, o tik dėl kai kurių mūsų krepšelinių reformų, kurios įgyvendinamos negalvojant apie visuomenės interesą“, – sukritikavo Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomą aukštojo mokslo reformą V.Būdienė.
Pasak jos, siekiant, kad Lietuvos universitetai būtų matomi pasaulyje, Seimas esą teoriškai galėtų pakišti visų universitetų rezultatus po vieno universiteto pavadinimu, bet tai vargu ar gelbėtų.
Be to, prezidentės patarėja siūlė geriau nieko nedaryti skubotai, nei padaryti klaidingai. Ji atkreipė dėmesį, į tai, kad kalbant apie universitetų jungimą negalima pamiršti turtinių klausimų bei „ministerijos daug pasidėtų milijonų“, kuriuos žadama investuoti į besijungiančias aukštąsias mokyklas.
„Jei mes labai aiškiai neturime tikslo, nereikia šito daryti kol kas“, – teigė V.Būdienė.
Rektoriai prilygino prastam magistro darbui
Rektorių konferencijos pirmininkas, Sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas nudžiugo išgirdęs, kad politikai neketina vienu ypu imti ir Seimo nutarimu spręsti universitetų jungimo.
Tai išgirdęs rektorių konferencijos atstovas pripažino, kad ekspertai, nors ir labai klysdami ir sulaukdami vieningo rektorių neigiamo atsako, tačiau išdėstė ir keletą aktualių dalykų. Jis pripažino, kad universitetuose yra dubliuojamų programų, kad ne visuomet racionaliai leidžiami pinigai.
Jei universitetai mirs, tai ne dėl demografijos, o tik dėl kai kurių mūsų krepšelinių reformų, – sakė V.Būdienė.
Tačiau išeitis šioje situacijoje, pasak R.Žaliūno, ne kuo skubesnis universitetų jungimas, o jungtis į konsorciumus, kad studentai galėtų naudotis ne tik savo, bet ir kito universiteto turima įranga.
„Kad tinklo optimizavimas yra būtinas, aš galiu drąsiai sakyti, tačiau svarbu, kada tai bus įgyvendinta“, - sakė jis.
Tuo tarpu smulkiųjų aukštųjų mokyklų vadovai buvo kategoriškesni. Jie tikino, kad kiekviena aukštoji mokykla turi savo nišų, yra ganėtinai gerai persitvarkiusi ir, svarbiausia, jos jokiu būdu negalima naikinti. Be to, dar ir stengėsi įgelti išvadas rengusiems darbo grupės ekspertams.
„Galima labai daug pasakyti pastabų dėl išvadų analitinės dalies. Manau, magistras tokio darbo aprobacijos nepraeitų“, – rėžė Lietuvos Kūno kultūros akademijos prorektorius Arvydas Stasiulis.
Ragino atsimerkti
Tuo tarpu stambesnių universitetų vadovai buvo labiau linkę palaikyti ekspertų išvadas. Pasak Kauno technologijos universiteto rektoriaus Petro Baršausko, negalima tvirtinti, kad situacija dabar Lietuvoje yra labai gera.
„Jei norite pasakyti, kad čia viskas gerai ir mums nieko nereikia daryti, tai mes apgaudinėjame save. Tikrai tą reikia daryti“, – pareiškė KTU rektorius P.Baršauskas.
Rektorius tvirtino, kad Lietuva pavėlavo su aukštojo mokslo pertvarka, apie kurią pradėjo diskutuoti dar 1998-asiais, o pradėjo vykdyti tik po dešimtmečio.
„Taip, tos grupės išvados diskutuotinos, yra ir abejotinų dalykų, taisytinų dalykų, tarp jų ir laikas, bet negalime vėl visko daryti vėluodami“, – sakė jis.
Be to, KTU rektorius prašė politikų nenusiplauti rankų ir nepalikti dėl visko apsispręsti patiems universitetams, nes tie, kas nenori keistis, taip niekada ir nepasikeis. Todėl politikų įsikišimas į procesą, pasak P.Baršausko, tiesiog būtinas.
Studentai kalbės tik apie kokybę
Tuo tarpu studentai, kuriuos universitetų jungimas paveiktų kone labiausiai, ketina likti nuošalyje svarstymuose kam, kada ir su kuo reikia jungtis. Diskusijoje pasisakęs Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vadovas Dainius Dikšaitis teigė, kad studentai pasisakys tik tomis temomis, kai bus kalbama apie kintančią studijų kokybę, aukštosioms mokykloms besijungiant.
„Vieno dalyko nedarysime, tai yra nepasinaudosime pasiūlymu baksnoti pirštais, kas su kuo ir kaip greitai turi jungtis“, – pabrėžė studentų atstovas.
Pasak jo, kol kas studentai pastebi, kad kalbant apie aukštųjų mokyklų jungimą apie kokybę kalbama mažiausiai.
„Matome, kad nėra susitarimo ir mąstymo, kaip stiprėti bendrai ir ką iš to gaus studentai“, – teigė D.Dikšaitis.
Liktų du universitetai?
Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl universitetų optimizavimo siūlo Vilniuje ir Kaune palikti po vieną universitetą, palaipsniui visus sujungiant į vieną. Darbo grupės siūlymu, Vilniaus universitetai galėtų būti sujungti iki 2015 metų pabaigos, Kaune – iki 2017 metų pabaigos.
Ekspertų teigimu, palaipsniui jungiant universitetus būtų atsisakoma studijų programų ir fakultetų dubliavimo, mokslo potencialas būtų sutelktas vienoje vietoje. Taip būtų sukurti tarptautinėje erdvėje konkurencingi universitetai, teigia ekspertai ir savo siūlymuose būsimus universitetus jie vadina „siektinu universitetu“.
Vilniuje siūloma reformą pradėti iki 2012 metų pabaigos Vilniaus pedagoginį universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto (VU), o vėliau iki 2015 metų pabaigos sujungti VU ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Mykolo Riomerio universitetas (MRU) valstybinių aukštųjų mokyklų konsolidavimo procese nedalyvautų, jam siūloma ieškoti privataus investuotojo.
Kaune reforma vyktų Lietuvos kultūros akademiją prijungiant prie LSMU, VU Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos filialą prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Taip pat Aleksandro Stulginskio universitetas būtų prijungtas prie Kauno technologijos universiteto (KTU). Pirmąjį reformos etapą siūloma baigti iki 2012 metų pabaigos.
Toliau iki 2014 metų pabaigos būtų sujungti LSMU ir VDU, o reforma būtų baigta iki 2017 metų pabaigos sujungiant VDU ir KTU.
Dėl menų aukštųjų mokyklų ekspertai vienos nuomonės nepateikė. Jų teigimu, yra kelios alternatyvos – Vilniaus dailės akademiją bei Muzikos ir teatro akademiją palikti veikti atskirai, arba jas sujungti į bendrą menų akademiją, arba vėliau prijungti prie konsoliduoto Vilniaus universiteto. Šį klausimą ekspertai siūlo svarstyti atskirai nuo visos aukštųjų mokyklų reformos.
Klaipėdos ir Šiaulių universitetų galimybių ekspertų grupė iš viso nesvarstė.
Šiuo metu Lietuvoje yra 14 valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų. Dauguma jų įsikūrusios Vilniuje ir Kaune.
